Patarimai pradedantiems

Ką apsirengti ir ką krauti į kuprinę ruošiantis į savaitgalio žygį

Tiems, kurie tik pradėjo vaikščioti į trumpus žygelius, manau, pravers čia pateikiami patarimai aprangai ir žygelyje reikalingų daiktų sąrašas. Ar išėjote į kelių dienų žygį, ar į sąskrdį; keliaujate pėsčiomis, ar baidare, ar dviračiu, svarbiausi daiktai, norint porą dienų ir naktį praleisti gamtoje, yra tie patys.

Ką apsirengti?

Batai – turbūt svarbiausia žygeivio aprangos dalis. Pasivaikščiojimui ne sniegais tinka sportbačiai ir basutės. Svarbiausia, kad jie netrintų kojų - būtų jau pranešioti. Einant ilgesnius atstumus svarbu, kad bato padas būtų storesnis, amaortizuojantis, tada neatsimušite padų. Ir žiemą, ir vasarą patogu su vadinamais “trekinginiais” batais, specialiai skirtais ilgiems pasivaikščiojimams. Jie pardavinėjami turistinio inventoriaus parduotuvėse, kartais galima visai neblogus aptikti ir dėvėtų rūbų parduotuvėje. Būtų gerai, kad batai neperšlaptų vos pabraidžius po rasotą pievą. Plaukiant valtimi ar baidare tinka viskas, ką galima pavadinti avalyne. Na o jei išsiruošėt į pelkes, geriausias apavas yra ilgaauliai guminiai batai.

Kojinės – geriau natūralių siūlų. Jei nenorite pritrinti kojų, aukitės kelias kojines: vienas storesnes kitas plonesnes. Žiemą labai vertingos yra močiutės megztos storulės vilnonės. Galima apsiauti dvejas tokias: ir šildo, ir ne taip greitai atmušite kojas, jei einate labai ilgus atstumus.

Kelnės – lyjant, pelkėse arba žiemą labai vertingos yra neperšlampančios kelnės.

Megztiniai – geriausi iš polarteko ar jį pamėgdžiojančių medžiagų, t.y. lengvi, šilti ir greitai džiūstantys.

Striukė – turi saugoti nuo lietaus ir vėjo, tad geriausia yra tokia, kuri greitai neperšlampa, bet ir neverčia prakaituoti. Net ir šaltu oru greitai einant ar šliuožiant slidėmis geriausiai apsivilkti tik ploną nuo vėjo saugančią striukę, nes judant nebus šalta, o apsirengus šiltai bus karšta. Pūkinę striukę ar kokią kitokią šiltą, bet ne per sunkią ir susispaudžiančią striukę gerai turėti kuprinėje ir apsivilkti, kai sustoji. Jei striukė yra peršlampanti, padėtį gali pataisyti celofaninė lietskraistė.

Kepuraitė ar skara reikalinga tiems, kurie saugosi saulės smūgio ar erkių. Žiemą, be abejo, reikalinga žieminė kepurė ir pirštinės.

Jei ketinate maudytis, pasiimkit maudymosi drabužius. Tačiau mūsų kompanijoje tai nėra privaloma, nes žygeiviai gamtos žmonės, mėgsta maudytis tokie, kokius juos gamta sutvėrė.

Marškiniams, palaidinėms, apatiniams ypatingų patarimų nėra.

Apie kuprinę

Savaitgalio pasivaikščiojimui gali reikėti 30-60 litrų talpos kuprinės. Vasarą užteks mažesnės, žiemą gali prireikti didesnės. Važiuojant į žygelį dviračiu patogiausia turėti specialią ant užpakalinio rato tvirtinamą kuprinę, nes važiuoti su kuprine ant pečių yra labai nepatogu.

Jei tikitės lietaus, į kuprinę reikėtų įkišti didelį storo celofano maišą, ir daiktus krauti į jį. Tas pats patarimas galioja ir plaukiantiems kokia nors vandens priemone. Tada galima dar ir visą kuprinę sukišti į dar didesnį celofaninį maišą ir gerai užrišti.

Ką kišti į kuprinę?

Miegmaišis. Šiltą vasaros naktį tinka bet koks “maksiminis” miegmaišis, tačiau į šaltesnį rudens ar žiemos žygį reikia pasiimti geresnį. Pradedančiam turistui puikiai tinka ir nebrangiai kainuoja baltarusių gamybos “Turion” miegmaišiai. Taip pat nebrangų ir pusėtino šiltumo miegmaišį galima nusipirkti parduotuvėje “Armijai ir civiliams”. Taupant svorį ir vietą kuprinėje bei kaupiant šilumą du “Turion” miegmaišius galima sujungti į vieną ir miegoti trise.

Kilimėlis. Labai reikalingas daiktas miegant ant žemės, kad negautumėt pūslės ar kitų galų uždegimų. Kad nepraleistų šalčio, kilimėlis turi būti padoraus storumo ir negerti drėgmės.

Šikniukas. Tai yra kilimėlio gabalas, pritaikytas užpakaliui, skirtas sėdėti nešalant ir nešlampant. Praverčia kuriant laužą, kai reikia pamosuoti. Nėra labai būtinas, jei sėdėsit ant kuprinės arba kilimėlio.

Šaukštas. Kas yra bent kartą pamiršęs šaukštą ir išgyvenęs kylančią širdyje paniką, kai draugai doroja košę, o tu neturi kuo kabinti, žino, kaip labai šaukštas yra reikalingas.

Peilis – sulankstomas, kad nepradurtų kam nors šono.

Puodelis ir dubenėlis. Gali pakakti vien puodelio.

Degtukai – supakuoti, kad neperšlaptų.

Higienos reikmenys – pagal poreikius, tačiau jei išeinate į pušyną ar žiemos žygį, patartina nepamiršti tualetinio popieriaus.

Maistas ir gėrimai – pagal poreikius. Tačiau reikėtų turėti omenyje, kad visi aplinkui tikėsis, kad kažką kramtydamas pavaišinsi juos visus. Žygeliuose pietų ar vakarienės stalas dažniausiai būna bendras, t.y. suneša visi, kas ką turi, ir visi viską valgo. Puode paprastai verdami makaronai. Nepamirškite, kad visus butelius, stiklainius ir kitokias šiūkšles, kurias atsinešėte į mišką, turėtumėte savo kuprinėje ir išsinešti.

Atsarginiai drabužiai – verta turėti kuo persirengti, jei išsiruošėte į vandens žygį arba pelkes, arba krikštynas ar sąskrydį.

Žibintuvėlis – kad nereikėtų naktį tamsoje grabaliotis.

Grupės turtas

Palapinė – jei gali lyti arba atakuoja spiečiai uodų, pravartu turėti, kur sausai bei ramiai miegoti.

Kirvukas, pjūklelis – kaip žinia, laužas pats nesusikrauna, o malkos pačios neatsiranda, tad jų sukapojimui ar supjaustymui šie įrankiai tikrai pravers.

Katilas – reikalingas be galo, nes kitaip nei košės, nei arbatos neišvirsi. Klubelis turi porą katilų, kuriuos esant reikalui gali išnuomoti.

Druska, cukrus, arbatžolės – nebūtinos kiekvienam, tačiau kai kažkas turi, yra gerai.

Popierius – gali praversti, jei nesate labai įgudę kurti laužą.

Čia surašyti bendriausi patarimai aprangai ir svarbiausi daiktai. Kai krausite savo kuprinę, pagalvokite, ko dar gali prisireikti. Naudingų "Vikingų" klubo patarimų, skirtų vandens turistams, tačiau pritaikomų ir kitiems, galite pasiskaityti čia.

Smagių žygelių!