 |
Lunatikų žygis per mėnulio užtemimą
Ant geležinkelio stoties tvorelės kabo dideli vandens lašai. Į tą pačią tvorelę atremtos Tadiškio slidės su išpiešta meška ir užrašu 100 kg. Dar mažiausiai mėnesį maišysim protą troleibusų gyventojams. Kai sniego Vilniuje nė kvapo, mes dar slidinėsim. Į šį žygį susirinko graži dešimties žmonių kompanija. Visi šliuošim – pėsčiųjų nėra, vargas būtų jiems. Sniegas sukritęs, sunkus, šlapias. Bet jo daug. Šilta, nosimi pamatuoju temperatūrą: +4 laipsniai. Debesuota. Pilnatis. Taip šviesu, kad nereikia jokių lempų ant kaktos. Traukiam laukais. Labai mėgstu važinėt laukais. Arimais. Šitas gėris tik greit baigias. Įlendam į tankų eglyną. Jau antrąkart pakoreguojame numatytą laužo vietą. Koks grožis. Dviejuose mažiukuose pelkės ežeriukuose atsispindi aukštos pušys ir mūsų laužas. Ūbauja pelėda. Pažadinom tikriausiai paukštį iš žiemos miego. Pati gražiausia muzika. Liova iš trilitrainio traukia vieną marinuotą pomidorą po kito. Ukrainietiški! Nuo ryžių košės sutriko mūsų žygio navigacija. Kai kas to net ir nepastebėjo – kaip visad atsiliekanti Vilija vos ne pečiais susikabina su jau į priešingą pusę traukiančiais bendražygiais, tačiau vėžėmis vejasi toliau. Staiga sutemė. Sakė šiąnakt visiškas mėnulio užtemimas (taip pat ir proto – būčiau sau sėdėjęs namie ir gurkšnodamas arbatą skaityčiau knygą). Palaipioję per kirtimą iššliuožiam į kelią. Priklausomai nuo kelio dangos labai neprognozuojamai slysta mano senučiukės nė karto gyvenime neteptos „Šatrijos”. Už nugaros kažkas klykia. Klyksmas artėja, paskui kažkas apsikabina mano kuprinę ir važiuoju jau dviese. Pakarvinė išniro labai netikėtai. Tadas dar visiems parodo bebrų užtvanką. Kaimo lankytinas objektas. Likus 200 m iki finišo įlekiu su visom slidėm į balą ir prisemiu vieną batą. Ant kiemo sniege voliojasi nuspirtas suolas. Tadas nerimaudamas rakina duris ir skuba vidun: „nu skautai k***os. Ližę numetė!” – kantrybės taurė liejasi per kraštus. Geras 10 minučių akylai buvo nagrinėjama, ko dar skautai pridirbo. „Ooo, makaronų kiek paliko – gerai!” Dūminė pirtis – dūminė ir pirkia. Planuojamas krosnies griovimas. Taip labai norėjau miego, kad pramiegojau „legendarinę” pirtelę. Vėl likau į ją nenuėjęs (beigi užpakalį išsaugojau baltą). Gan skubiai pajudėjom į traukinį. Tiesiu taikymu. Netoli stotelės mane labai akylai ir naglai apžiūrinėjo kažko su arkliu ir rogėmis laukiantis diedas. Labai jam pavydėjau, nes jis mūvėjo labai gražiomis vilnonėmis kumštinėmis pirštinėmis. Matyt žmona jam numezgė. Kad man tokią žmoną, mezgančią pirštines… Arklys tiesa nebuvo labai gražus, kaip ir pats diedas. Traukinys atvažiavo dešimčia minučių anksčiau. Vos vos, bet spėjome visi. |