Žygeiviai švenčia žiemą

2006.02.20

Universitas Vilnensis, 2006 vasario mėn.


Žygeiviai švenčia žiemą

Beveik kiekvieną savaitgalį Vilniaus universiteto Žygeivių klubas rengia žygius po visą Lietuvą pėsčiomis, dviračiais, baidarėmis, valtimis, slidėmis, net pačiūžomis. Tikriausiai nė vienas kitas Lietuvos turistų klubas negali pasigirti tokia kelionių gausa ir įvairove. Tačiau žygeiviai - ne šiaip turistai. Žygeivystė - ne tik kelionės ir sportas, tai ir įvairi kultūrinė veikla, ilgamečių klubo tradicijų, lietuvių tautos paveldo puoselėjimas. Gal todėl klubas pritraukia tiek daug talentingų - grojančių, dainuojančių, šokančių, fotografuojančių - žmonių, gal todėl kartu keliauja ne tik dabartiniai Vilniaus universiteto studentai, bet ir tie, kurie baigė jį prieš daugelį metų. Nuo seno Universiteto žygeiviai susiję su folkloro judėjimu, klubo nariai domisi liaudies kultūra, papročiais, krašto istorija. Kiekvienas žygis nėra tiesiog žygis. Visada turimas koks nors tikslas: pamatyti etnografinį kaimą, įdomų akmenį ar medį, rasti piliakalnį. Tai klubo veteranų, ypač Tado Šidiškio, nuopelnas.

Vilniaus universiteto žygeivių klubas iš kitų Lietuvos turistų klubų išsiskiria renginių gausa ir senomis tradicijomis. Be žygių, tradicinių klubo renginių - sąskrydžio, krikštynų, varžybų - žygeiviai susirenka ir per kalendorines šventes. Ypač svarbios jiems Kalėdos. Kartu su savo šeimomis pasėdėję prie Kūčių stalo, jau pirmąją Kalėdų dieną dideliam savo tėvų pasipiktinimui dumia į kurio nors iš klubo narių sodybą. Ne vienam Kalėdos namie yra paprasčiausia proga pavalgyti, o klube stengiamasi apeigomis, dainomis, žaidimais sukurti ypatingą šventinę nuotaiką, pajusti ryšį su gamta, su praeitimi, vieniems su kitais.

Naujuosius metus žygeiviai taip pat sutinka kartu. Jau kelerius metus jie, kitaip nei daugelis, renkasi ne miesto šurmulį, fejerverkus, o girios glūdumą. Ir visai nesvarbu, koks oras - Naujieji metai pasitinkami prie laužo. O koks žygeiviškas laužas be gitarų, iki pat ryto netylančių dainų, žygių prisiminimų, “laukinės” pirtelės iš polietileno ir kitokių linksmybių. O po jų laukia nakvynė tūkstančio žvaigždučių viešbutyje - palapinėje ar tiesiog lauke. Ir niekas nesijaudina atsibudęs baloje ar apsnigtas iki ausų - juk žygeivių šūkis: “Kuo blogiau, tuo geriau!” Taip sutikęs Naujuosius, gali būti tikras, kad visus ateinančius metus keliausi ir nuotykių netrūks.

Ne vieną vilnietį prieš Naujuosius metus nustebino Nerimi praplaukusi šviesomis papuošta baidarių vilkstinė. Net greitosios pagalbos automobilis atvažiavo - gal kam negerai. Bet ne, pasirodo, kad čia taip savotiškai linksminasi žygeiviai - išplukdo senuosius metus.

Jau kelerius metus Universiteto žygeiviai rengia ne tik itin daug dalyvių sulaukiantį pavasario, bet ir žiemos sąskrydį, taip pat priviliojantį nemažai žiemos pramogų mėgėjų. Šiemet sausio 29-29 dienomis slidininkai, pėstieji, pačiūžininkai užplūdo Utenos kraštą - gražų Kvoselių kaimą prie Vidinksto ežero. Po smagaus žygio vaizdingomis apylinkėmis, po karštos pirtelės iki pat paryčių nesiliovė dainos ir šokiai. Sekmadienio rytą įvyko vieno gražiausių Aukštaitijos kalnų, Pakalnių piliakalnio, šturmas, po kurio vargšas piliakalnis atrodė lyg pavasariui įpusėjus - ir taip jau negausus sniegas nuo šlaitų vietomis tarsi gremžte nugremžtas buvo. Kas slidėmis, kas rogutėmis, ant maišų, o kas ir nuosavo užpakalio negailėdamas čiuožė nuo gana stataus kalno. Drąsiausieji slidininkai virtuozai didžiuliu greičiu leidosi mediniais laipteliais. Neapsieita be žygeivių mėgstamo žaidimo “Dramblio” ir, žinoma, audringo sniego mūšio. Už poros kilometrų žvejoję žvejai juokavo, kad žygeivių riksmai ir krykštavimas visas žuvis išbaidę.

Nors daugeliui žiema atrodo nyki, visi apsnūdę ir stengiasi be būtino reikalo nekišti nosies iš namų, įdomiausi žygeivių renginiai vyksta būtent šaltuoju metų laiku. Ir ne tik slidėmis. Šiemet labai išpopuliarėjo pačiūžų žygiai. Pavasarėjant atkus ir dviratininkai - kelinti metai iš eilės organizuojami žygiai užšalusiais ežerais. Žodžiu, išradingumo klubo nariams netrūksta. O kaipgi kitaip - nerami žygeivių prigimtis neleidžia jiems ilgai mėgautis tingia namų šiluma. Jei savaitėlę kitą neišsprunka į mišką, jau ir ima padai niežėti.

VU Žygeivių klubas



LT - EN - RU