Žygis Pamariu

Sveiki,

savaitgalį, pridėjus penktadienį įvyko žygelis dviračiais pamario krašte. Kraštas labai įdomus ir netikėtas, todėl labai patarčiau apsilankyti. Tai toks kraštas kur lygumos, daug visokių upių ir kanalų, ir šiaip daug vandens. galima keliauti visais būdais- dviračiais, pėsčiom, baidarėm. Čia upėse vandens lygis tikrai pakankamas. Pradėjome žygį penktadienį nuo Dituvos sodų prie Klaipėdos. Iš ten link Klaipėdos(dar vadinamo Vilhelmo) kanalo. Kanalas visai tinkamas maudytis, ką ir darėme, nes buvo labai karšta. Rytiniu kanalo krantu važiavome iki tilto. Važiavimas labai smagus, keliukas medžių pavėsyje, su didelėm apvaliom duobėm, per kurias labai smagu važiuoti. Kirtus kanala tiltu pasukome į Dreverną. Kad pamario gyvenvietė galima pajusti iš ant vietinio baro stogo užrioglintos senokos valties. Toliau- link Kintų, tačiu ne asfaltu, o žvyrkeliu, sukančiu arčiau marių. Labai gražus yra Kintų miškas. Matyt jis užaugęs ant kopų, todėl kalvotas. Iš žvyrkelio pasukome į mašinoms užtvertą miško keliuką ir palei kanalą pasiekėme marias. Keliukas iš pradžių buvo smėlėtas, po to kietas, po to pasirodė pirmosios balos, vešlios pievos, meldai ir...tiesiai į marias. Prabridome(jau be dviračių) pro meldus “takeliu” ir atsivėte marios. Važiavusieji sakė dar tokio vaizdo nematę ir nesitikėję. Marios žemyno krante yra seklios ir labai lėtai gilėja, todėl galima gana toli nubristi. Kitame krante įspūdingai matosi Kuršių nerija. Beje, ši matosi gerai nuo Drevernos iki Ventės.

Iš Kintų miško išvažiavome į Kintus. Reikia pagirti keliuką, vingiuojantį per mišką- labai gražu ir smagiai važiuojasi. Toliau Ventė ir Ventės ragas, ten yra paukščių žiedavimo stotis ir senas vyturys, į kurį galima įlipti.

Nuo Ventės pagrįžome asfaltuotu keliu ir pasukome link Minijos(Mingės) kaimo. Kaimas yra urbanistinis draustinis, nes yra labai savitas ir kaip Lietuvai egzotiškas- galima sakytigatvinis, tik vietoj gatvės upė- Minija. Ir ši gana plati, tai jokio tilto kaime nėra, bet galima rasti kokį žmogelį, kad perkeltų. Beveik visos kaimo pakrantės tai priepklaukos ir didesi bei mažesni laiveliai.

Vakarėjo, tai pradėjome ieškoti vietos nakvynei. Perikėlėme į kitą krantą, pavažiavome kratančiais žvyrkeliais link Kintų. Ten per Miniją yra aukštas, kad laivai praplauktų, tiltas. Netliese tilto, prie upės galima apsistoti nakvynei. Vietos ten puikios, smėliukas, galima maudytis. Naktį iųšgirdome kažkokį ūžesį ir po to pamatėme šviesas žybčiojant- galvojpm gal koks sunkvežimis kur palei upę važiuoja, bet ne- upe plaukė laivas ir švysčiojo prožektoriumi. Ir dar sukėlė tokią bangą vandeny, kad mūsų, sėdinčių prie laužo, vos neužliejo. Nuo tilto atsiveria įspūdingas vaizdas, mat prie Minijos prisiglaudę tvenkiniai,tai matosi daug vandens ir tolių.

Kitą dieną važiavome link Krokų Lankos ežero. Ties ta vieta, kur padarytas takas į Aukštumalos pelkę, pylimu nuvažiavome link ežero. Pasukome kairiau ir netoliese buvusios vandens siurblinės radome puikų krantą maudytis. O ir ežeras atrodo įspūdingai. Jo lygis per metus svyruoja, todėl aptvertas pylimu. Tai tuo pylimu ir važiavome toliau. Važiavosi visai neblogai, tik labai jau vešlios augmenijos priaugę ant pylimo, tai kai kam buvo keblu važiuoti.

Po to pro Šilutę link Rusnės. Prieš Nemuno tiltą pasukome į dešinę, pavažiavus pora kilometrų galima rasti neblogų vietų papietauti, išsimaudyti.

Rusnė labai savita sala ir pats miestukas įdomus, būtų ką veikti ten ir kelias dienas. Tačiau daug lako neturėjome , tai pasižiūrėjome Nemuno šakojimosi vietą, kirtome Pakalnės atšaką, apžiūrėjome etnografinę sodybą, per kažkokią upę persikėlėme kabančiu tiltu, į asfalta, po to ji pakeitė žvyrkelis, ir į Uostadvario švyturį. Ten mūsų jau laukė iš anksto užsakytas laivelis, kuris nuplukdė į Nidą. Plaukimas gal netgi įspūdingiausia žygio dalis buvo. Atsivėrė nematyti marių, pakrantės ir nerijos vaizdai.

Iš Nidos puikiu dviračių taku iki Pervalkos, prie jūros nakvojome. Iki Juodkrantės pagrindiniu keliu, o nuo ten jau prasideda keliukas palei kopas. Iš pradžių jis smėlėtas, dažnai stringa dviračiai, bet po to labai smagus. Atsiveria mišku apaugusių kopų, miško laukymių vaizdai. Tas keliukas netgi sužymėtas kaip dviračių takas, tiesa ne nuo pat Juodkrantės. Ir taip galima nuvažiuoti iki smiltynės. Mes persikėlėme 2-aja perkėla ir žygis sekmadienio 18val. baigėsi.

Sapnas

p.s. informacijos apie kraštą galima rasti http://www.silute.lt

Laivelį galima užsisakyti telefonu 686 66600