Sapno dviračio mirtis

Sveiki, nekantriausieji!

Kaip ir buvo žadėta, legendinis žygis "Mirtis Sapno dviračiui" įvyko!

Šeštadienis, Aušros vartai, 9:00. Visi dalyviai jau susirinkę, trūksta tik... ai, patys žinot, ko paprastai tenka laukti. Po keliolikos minučių Sapno skambutis Laimiui. Pasirodo, vos išvažiavus iš namų, jo dviratis-traukinys mažumėlę sugedo. Lūžo abu rėmo vamzdžiai – priekis atsidalino nuo galo... Prakeikimas!!! Jei nebūtume susiruošę tą trantą susprogdinti, apie tai dabar tikrai būtume pagalvoję. Kas iš to, kad Sapnas iki 1 val. nakties pas Laimį virino, kol padarė, kad senasis suš... dviratis buksyruotų naująjį, o po to dar iki 4 val. ryto savo kūrinį visaip dailino - net mirksinčia žalių lempučių girlianda padabino lyg kokį Coca-Cola sunkvežimį.

9:20 Sigis su grupe pajuda Jašiūnų link, o mudu su Laimiu važiuojame į pagalbą. Visos nuolaužos nuvežamos pas Laimį į namus. Atnaujinami virinimo darbai. Sparčiai eikvojamos geležinio kampainio atsargos, dviračio masė tuoj tuoj padvigubės. Prie mūsų prisijungia smarkiai pagiriotas Longas, pritaiso prie vairo didžiulį anarchijos ženklą, privirina prie rėmo skardinę nuo pomidorų pastos - sako, bus kur alaus butelį įstatyti. Štai beveik ir viskas. Dar perrenkami nežinia kada spėję subyrėti užpakalinio rato guoliai ir - pagaliau - startas. 14:00 nusifotografuojam prie Aušros vartų. Niekis, vėluojam tik penkiom valandom.

Jašiūnus pasiekiam greitai - dvi valandos mynimo + pusvalandis alui Valčiūnuose. Pakeliui išbandom, ką gali velotraukinys: lygumoje išvystytas 39 km/h greitis. Ne šuns papas! Gavau ir aš papilotuoti. Iš pradžių labai sunkiai sekėsi įsitekti dviejų juostų asfaltuotame kelyje, paskui pripratau. Kelyje Rūdninkų link mus pasitinka Audra ir nusiveda prie jau pastatytos virvinės perkėlos per Merkį. Ak, kokia maloni pramoga! O kaip žiūrisi ant virvės pakabintas dviratis! Ypač Sapno.

Štai mes ir Rūdninkų girioje. Be ypatingų klaidžiojimų judame Kernavo ežero link - juk reikės kažkur apsistoti, o jau tuoj saulė leisis. Periodiškai sustojam velotraukinio remontui. Aplinkui pilna mėlynių, tai laukimas neprailgsta. Su nakvynės vieta nepasiseka – vienintelis padoresnis priėjimas užimtas žvejų, o visur kitur - pelkė. Nusprendžiam vakarieniauti šalia poligono, o vėliau traukti link Visinčios. Judam toliau, o Sapnas vis remontuoja, remontuoja – štai bėgių perjungiklis įlenda į ratą, vėliau subyra galinio rato terkšlė - nebeįmanoma važiuoti neminant, galop lūžo šakė - priekinis ratas kažkokiu mistiniu būdu dar laikosi ant vienos pusės... Tik žalioji girlianda iš tolo šviečia prietemoje.

Temstant sustojam ant Dešrikalnio užkąsti. Kilometražas visus gerokai nuvarė nuo kojų. Dar liko 4 km iki poligono. Ir štai lemiamas lūžis - Sapno dviračio rėmas atsisako laikyti užpakalinį ratą. Belieka stumtis, bet ir tai tampa įmanoma tik nuėmus ir prilipdžius prie rėmo grandinę. Sigis su zonderkomanda nuvažiuoja į poligono pakraštį kurti laužo ir virti vakarienės. Keli prijaučiantys pakaitom velkame tą tikrai velnio apsėstą dviratį.

23:30 "vakarienė". Paskutinė nuotrauka prie Sapno dviračio, po to traukinys atidalinamas. Publika jau baigia iškristi. Daugelis nusiteikę čia ir pasilikti. Zonderkomanda išeina ieškoti bombos išmuštos duobės. Kas per velnias - kai patamsy, tai vos vos surandam, nors šiaip jų čia begalės. Ruošiam dviratį aukojimui.

2:30 viskas paruošta. Jau gerokai prašvitę. Daugelis spėjo neblogai numigti. Dviratis paguldytas duobės dugne. Aplink duobę aštuoni deglai (aštuoni - labai piktas skaičius, jis simbolizuoja rato aštuoniukę). Išvardijamos nuteistojo nuodėmės ir paskelbiamas mirties nuosprendis. Sapnui net akys nušvinta... Ir pagaliau egzekucija, kurios nei žodžiais nenusakysi, nei nuotraukomis perteiksi. Blogis sunaikintas, valio!!!

Kažkaip publikai atsirado jėgų - nusprendėm kuo greičiau nešdintis iš to poligono. Gal ketvirtą valandą ryto mes jau įsikūrę prie Visinčios. Labanakt!

Tai tiek. O apie antrą dieną tik norėčiau pasakyti, kad prie Gulbinio pelkės užėjome kelis raganų tiltus voveruškų, tai kad prisigrybavome... Po to pagrybavome ir turistine to žodžio prasme, nes kilo noras pastatyti rekordą - prasimušti per užpelkėjusią šiaurinę Rūdninkų girios dalį. Partizaningos vietos, kad jas kur... Vienintelis žemėlapyje pažymėtas keliukas galutinai sunykęs, tad teko brautis proskynomis per veislines dilgėles. Net ausis susidilginom, nes tos gėlytės buvo mūsų ūgio.

-----------------------------------------------------

Sapno ataskaita apie dviračio gedimus:

-----------------------------------------------------

1. Dviratis vos išvažiavus pasidalino per pusę - sulūžo abu rėmo vamzdžiai.

2. Subyrėjo galinio rato guolių prispaudiklis ir nuėdė ašį.

3. Iširo vairas, teko pribintuoti pagalį.

4. Kelis kartus galinis pavarų perjungiklis buvo įtrauktas į galinio rato stipinus ir sulankstytas.

5. Išbyrėjo galinio rato žvaigždučių guoliai, prispaudus neteko laisvos eigos, t.y. ratas tapo kietai sukabintas su žvaigždutėm.

6. Smarkiai aplūžo galinė bagažinė.

7. Priekinei šakei šakės - pusė nulūžo.

8. Išsiskėtė rėmas ties rato tvirtinimu ir nelaikė galinio rato, dėl ko tapo neįmanoma minti, nuo to teko stumtis privyniojus grandinę lipnia juostele, kad neliestų žvaigždučių.

Jei prisiminti ankstesnes to dviračio kiaulystes, tai didžiausia prie Stelmužės - išlėkė galinio rato 13 stipinų iš vienos vietos ir ratlankis niekaip netilpo į rėmą.

Ir šiaip - visai neapvalūs ratai, kreivas rėmas, lūžinėjanti bagažinė, lūžinėjantys pavarų perjungikliai, siaubinga karietėlė, kurios jokios ašys ar guoliai negelbėjo.

R.