Karelija, Vongos upė

2005-08-12 - Pirma kelionės diena

16:15 Į susitikimą stotyje vėluojam 15 min Ežys vėluoja apie pusvalandį, bet pasirodo su gitara. Romas atvyksta 15 min iki traukinio išvykimo. Išlydėjimo komitetas – puikus. Visi (beveik) siurprizai nugula kuprinėse. Persikeliam į Latvijos teritoriją. Vos po pirmo pasų patikrinimo baigiasi alus ir išeinam gerti į bufetą, kur GALIMA GERTI (taip mums praneša padavėja didelėmis akimis). Romas stato alkoholio, kad ramiau miegotumėm. Taškas.

Lola

Vandeninkų žygis, o tiksliau dar tik kelionė į vandeninkų žygį, prasideda teisingai: išgėrę Vilniuje nusipirktą alų atkeliavome į restoraną-bufetą. Kas nori geria alų, kas nori Čepkelius arba trejas devynerias. Taip besivaišinant laikas bėga greitai, kalbų daug ir visi nori kalbėti ir mes nesiruošiame iš čia kraustytis.

Zuika

2005-08-13 - Antra kelionės diena

Atvažiuojam į Peterburgą („Санкт Петербург“) ir išsikraunam stoty apie 9 val vietos laiku.

Su Justu pasivaikščiojome ieškodami valiutos keityklos, aš išsiimu rublius iš bankomato. Toliausiai einam į stotį prie keityklos. Ten prisistato bičiulis ir siūlo rublių geresniu kursu. Išsikeičiam apie 300€.

Bilietai iš Kuzemos („Кузема“) yra tik į rytinį traukinį ir prastose vietose. Ne ką geriau ir į Vilnių. Moteriškė pavyzdingai suvedinėja informaciją iš pasų ir už mūsų jau susidarinėja eilutė. Galiausiai kaina gaunasi tokia, kad iš Kuzemos grįžtant bilietas pigesnis apie 30lt perkant Rusijoje (Lietuvoje – 80lt), iš Piterio į Vilnių – tas pats kaip ir Lietuvoje (~90lt).

Dabar pats laikas papasakoti apie fokusus. Jie būna dviejų rūšių. Pirmas tipas, kai keiti pinigus iš nelegalo, prieina policininkas ir keitėjas dingsta ir su savo, ir tavo pinigais. O štai dar geresnis: keitėjas tau neprideda 100 rublių ir tu tą pastebi. Po to 3 kartus perskaičiuoja ir jis sutinka, kad suklydo. Štai jis tau prideda į delną 100 rublių, o iš apačios ištraukia 18 penkiašimtinių. Stovėjom prie kasos baltais veidais. Bendras nuostolis ~900 rublių ir dar daug „sakiau, kad reikėjo…“

Išsiimam pinigus iš naujo ir perkam bilietus.

Ežys

Maždaug taip baigiasi rytmetinė Ežio istorija. Toliau viskas sekėsi geriau arba net labai gerai. Į kitą stotį galiausiai nusprendėm važiuot metro. Atrodėm puikiai, jei tik iš viso matėmės iš po viso turto. Nusipirkom vieną „багажный билет“ šešiems kartams (tipo 6 asmenims). Prie vartų sužinojom, kad jį galima naudoti tik su 10 min laiko intervalais. Nusiperkam dar 5 bilietus po vieną, nes į iš karto nepartuoda ir išvažiuojam. Iš stoties patraukėm pasižvalgyt po Piterį. Kadangi Romas labai norėjo, tai mes jam palaikėm kompaniją ir kartu su juo paplaukiojom kateriu (kiekvienam 150 rublių) po Nevą ir jos kanalus. Gana gera ir turininga turistinė-pažintinė kelionė.

Apie 17 val susirinkom stoty. Vieni pirko kalną degtinės, kiti pervilkinėjo daiktus į traukinį. Prie traukinio sužinojom, kad Giedrės bilietas su jos pavarde man netinka (susiklosčius aplinkybėms į kelionę vietoj jos važiavau aš). Susodinam draugus į traukinį. Iki išvykimo mažiau nei 10 min Beieškodami „началник'o“ su Justu prabėgom visą traukinį. Kai galų gale jį suradom, vos spėjom įlipti į traukinį. Vėliau sumokėjau 550 rublių už bilietą ir gavau Giedrės vietą. Likusią vakaro dalį leidom restorane, kur gavom 50 rublių baudą už tai, kad nukrito užuolaida. Garbės žodis, mes dėl to nekalti. Ėmėm ir pakabinom. Kažkokioj stotelėj stovėjom 25 min, per kurias ponas Ežys ir misteris Rugpjūtis bei mūsų vadybininkas Romas spėjo užsipirkti cigarečių. Bent jau iki Kemos („Кемь“), nes pusę dviejų nakties Petrozavodske („Петрозаводск“) niekas nieko neieškos. Visi jau ganėtinai pachmielingi.

Lola

2005-08-14 - Pusinė žygio diena

Ryte kėlėmės, plovėmės dantukus ir laukėm kada atvažiuosim. Po 12 val jau buvom vietoj („Энгозеро“). Išsikrovėm per 42 sekundes (traukinys stovi 1 min). Iki ežero nešėm sunkiai, bet etapą įveikėm visi.

15 val vietos laiku baidarės paruoštos plaukimui. Prasideda visko vyniavimas į mažus maišelius, persirenginėjimas ir kiti dėmėsio neverti dalykai.

Parduotuvė: Yra. Veikia net sekmadieniais (šiandien kaip tik jis ir yra).

Registracija: Kaime gyvena vietos valdžia („селский совет“), kur galima registruotis. (Pastaba: Pagal paskutinius duomenis Rusijoje sugriežtinus registracijos reikalavimus šitokia registracija nebetinkama).

Išplaukėm apie 18 val vietos laiku. Sustojom trečioj saloj, kuri pasirodo iš tiesų 3 metrų pločio smėlio juosta sujungta su krantu. Žuvies mažai, bet yra. Grybų mažai, bet yra. Uogų – dafiga, nors Ežys sako, kad nėra.

Lola

2005-08-15 - Pirma žygio diena

Papasakosiu jums apie dar viena mus ištikusį įvykį. Šį kartą tenka prisipažinti, kad prisidirbau aš. O gi plaukėmė mes šiandien visai sėkmingai ir ilgai per didžiulį ežerą, stojome priešpiečiams (alus), pietums (įprastai – duona, dešra, lašiniai, sūris, svogūnai ir „Corny“) ir pavakariams (šokoladas ir alus; begėdis Romas išgėrė ir mano dalį). Atplaukėm į navynės vietą, išsikrovėm šmutkes, apžiūrėjom vietovę. Aš apsižiūrėjau savo daiktus ir ką? O gi nėra piniginės (paso, pinigų, draudimo, vizos)… Iškračiau visą maišiuką, apžiūrėjau daiktus aplink, ištyrinėjau baidarę… Nėra… Tikrai žinau, kad turėjau paskutinėje saloje, kur valgėm pietvakarius. Nusiėmiau nuo kaklo eidama praustis ir padėjau prie kitų daiktų ant smėlio. Dar paklausiau chebros ar nematė ir teko su Romu irkluoti atgaliki pavakarių salelės. Minimum 5km į vieną pusę. Plaukdama prisiminiau kur palikau – ant šakos miške persirenginėdama. Taigi valio! Ten ją ir radau. Bet vos prisiartinus prie salos dun dun vožtelėjo griaustinis, dangus juodas juodas, horizonte vėjas op pasikeitė į priešingą pusę (tas mums buvo palanku), tas nors rankas jau oj kaip skaudėjo, nebuvo noro lėkt. Dūmėm atgal kaip galėdami ir atgal atsigręždami. Gavom truputį lietaus, bet audra praėjo šonu mūsų nekliudžius. Gerai. Nes tokiame didžiuliame ežere, kuris ir nedideliam vėjeliui pučiant banguoja, didesnis vėjas ir žaibai būtų ne kas. Tad taip laimingai visa tai baigėsi.

Dabar sėdim prie laužo. Vyrai atrodo gana alkani, nes makaronų gavo ne per daugiausiai. O žuvies taip pat yra saikingai. Kol kas. Todėl visi įnirtingai bando žvejot. Beje, ir uodų bei moškių jau yra.

Zuika

P.s. Vyrai skiedžia „Перцовка“ arbata ir dar įsideda cukraus. Tuo tarpu mergos ramiai sau geria „Рябина“ ir nesiskundžia. Tai kas čia pindos?

Lola

2005-08-16 - Antra žygio diena (rašyta kitą dieną)

Vakar.
Vakar švietė saulė, o šiandien lyja.
Vakar pagavom didelių ešerių, o šiandien mažų.
Vakar pagavom didelę didelę lydeką, t.y. aš pagavau didelę didelę lydeką, o šiandien tik Ežiukas pagavo vieną mažą.
Vakar valgėm labai daug skanios žuvienės, o šiandien valgysim „Питателная смяз No3“.
Vakar nuplaukėm daug, o šiandien mažai.
Vakar kėlėmės dešimtą, o šiandien šeštą.
Vakar buvo zajabys, o šiandien gaidys.
O kas rytoj?

Justas

2005-08-17 - Trečia žygio diena

Ryte bėgau pasysiot ir nužiūrėjau, kaip gražiai kyla rūkas virš ežero ir matosi pirmi saulės spinduliai… Mane pažadino Augustas ir pradėjom virti valgį. Malkytės spragsėjo, rūkas tebekilo, pagavau mažą lydekiūkštį, bet paleidau, nes nedaug jis turėjo mėsos. Po to pradėjo burbėti Romas iš palapinės „ar žinot, kiek valandų?“ Nu kai jau visus pakėlėm, pavalgydinom ir išplovėm puodus pradėjo pypsėti žadintuvas, skelbiantis budinčiųjų kėlimosi laiką. Augustas teisinosi, kad kėlėsi prieš tai tikrai girdėjo žadintuvą, o Romo laikrodis rodė kringelį. Keistai tos rodyklytės susidėjo. Pavalgę visi nuėjom miegoti, o kadangi po to dar pradėjo lyti, pamiegojom ilgiau. Galiausiai nusprendėm, kad lietus nesiliaus ir reikia plaukti. Paplaukėm „Паиозеро“ ir „Митозеро“ ir nuėjom pietų prie „Воньга“ ištakų. Visi buvo permirkę ir sinchroniškai kaleno dantimis. Nusileidom „slenksčiu“, kiek paplaukėm ir sustojom tokiame upės praplatėjime. Žodžiu buvo šalta, lijo lietus ir žuvis beveik nekibo. Laužas užtat degė labai puikiai. Vakarop nuotaika pasitaisė. Tai tiek žinių.

Ežys

2005-08-18 - Ketvirta žygio diena

Rašau aš, o tai reiškia, kad nieko gero. Kad neužmiršti, reikia iš karto parašyti – vakare Vasilijus Rugpjūtis pabėgo nuo stalo ir degtinės butelis užstrigo. Bet tai jau vakare. O ryte viskas buvo blogai. Man reikėjo budėti. Lijo. Zuika persūdė košę su kvapiosiomis medžiagomis identiškomis natūralioms. Tai buvo bulvių kvapiosios medžiagos. Po to plaukėme per slenksčius. Bet galėjome ir pėsčiomis pereiti. Buvo gilu kaip pasakoje apie didžiąją sausrą. Po to sugedo GPS (modelis Ežys-2005). Pradėjome plaukti į Rytus. O Rytuose buvo tupikas. Teko baidarėmis perplaukti mišką ir kalną. Zuika su Lola užsėdo. Vakare – medžioklė, žvejyba, rinkimas. Anot Ežio rinkimas įgavo naują pagreitį. Zuika miške pririnko bulvių. Gavau barti nuo Lolos, kad kepu jas folijoje. Kiti kepė keptuvėje. Klubelis. Rimos siurprizas. Kam mums ta kava, kai puodas pilnas arbatos, turim alaus ir butelį degtinės vakarui. Ištraukiau marinuotų agurkėlių. Kiekvienam po 3 št. Skystimą supylėme ant grybų. Kerosas išpylė druską. Tikriausiai rytoj bus audra. Degtinė buvo su guala (red. plastmasė butelio gale). Kaip gert, jei nebėga. O dar tas Vasilijus Rugpjūtis. Miegosim saloj. Tikriausiai bus potvynis. Miegmaišius kišim į celopaninius maišus.

Labanakt.

Romas

2005-08-19 - Penkta žygio diena

Pusryčiams virtos bulvės, kepti grybai ir žuvis ant grotelių. Pabaigai „3 in 1“ kava ir džiūvėsėliai. O, kad kasdien šitaip valgytumėm. Per pusryčius sužinom, kad cukraus taupyt nėra reikalo. Tai irgi pliusas. Kiekvienas įsideda dvigubą porciją. Lyg žinodami kaip bus toliau kuitėmės ilgai. Tiesa, nakvojom „Мурамозеро“ salos siauriausioj dalyj, todėl ryte galėjom rinktis kuria puse plaukti. Po ežero įplaukėm į „Воньга“. Per slensčius geriausiai ėjo Zuika su Justu. Aš ir Ežys kliuvom visur. Vienoj vietoj bandžiau Ežį paskandint, t.y. užpilti vandeniu per nugarą sėdint ant dviejų akmenų ties pačia srove. Kaip žinia, nepavyko. Ir viskas tik Ežio dėka. Romas su Vasiliu strigo tik iš pradžių. Vieną slenkstį kaip ir mes ėmė rakursu. Būtina pastebėti, kad oras buvo tiesiog puikus, bet pati Воньга vietomis tiesiog gaidys. Kaip prieš porą dienų ties ežerų susijungimu žaidėm indėnus, taip šiandien žaidėm šikniabraukį.

Nakvynei stojom už pirmo (puikaus) slenksčio tik išplaukus iš „Гагарино“ ežero. Stovyklavietė puiki. Kokių 30 metrų pločio su medžiais. Vienoj pusėj upė, kitoj ežeras. Pvz., Romas slenkstį ėmė kokius 4 kartus. Nusineši baidarę iki ežero, nuplauki iki upelio ir mėgaujiesi srove. Žuvies dafiga, malkų – mažoka.

p.s. dienoraštis kiaurai šlapias kaip jam ir priklauso. Vis tik vandens žygis.

Lola

2005-08-20 - Šešta žygio diena

Vakar praplaukėm slenkstį „Кривой“ – tiesu kaip bms… Bet smagus. Buvo norinčių jį praplaukt dar keletą sykių. Iš kart už jo labai sekėsi žvejot, ypač šįryt. Justas pagavo +/- 700-800g syką. Šiaip linksma diena buvo – visokių slenkstukų buvo. Vienas iš jų „Гарбатый“. Mūsų navigatorius Ežys pasiklydo ir mes ėmėm šį 3 kategorijos slenkstį kaip nekategorinį. Taip ir praėjome ir tik vėliau supratome, kad tai buvo kažkas. Šiandien pagavau 600-700g lydekaitę ir labai džiaugiuosi, nes pirmą kartą gyvenime pagavau tokią didelę žuvį… :)

Vot takoje blin kino, kak snimali my kino!!!

Augustas

2005-08-21 - Septinta žygio diena

Keliamės kaip visada, išplaukiam kaip visada – 12 val Neilgai pairklavę pasiekiam persinešimo apie „Собачый“ vietą. Ten stovyklauja gausi katamaranininkų grupė. Apsinešimas nelabai skausmingas, bet gana ilgas – mes iškraunam visus daiktus iš baidarių ir su Augustu pergabenam jas dvi. Dar pora ežeriukų ir „Виаккер“. Rimčiausias slenkstis žygyje. Viršuje papietaujame. Vieną atkarpą apsižiūrime ir ją nusileidžiam su daiktais. Po to jau matom, kad yra keletas laiptelių su didele srove, išžvalgom juos, pasinešam daiktus į priekį ir leidžiamės pirmą nusileidimą, po kurio reikia išsukti į dešinę iš srovės. Sekanti stotelė prieš agresyvų nutekėjimą nuo akmens plokštės. Ten visi būriuojasi ir laukia, kaip kiekvienas ekipažas praeis atkarpą. Jaudulio dar labiau prideda lentelė žuvusiojo atminimui. Pralekiam antrą atkarpą be didelių sunkumų, tik stringam ant akmens pabaigoje. Man po pirmosios išsiskyrė didesnis adrenalino kiekis, bet turbūt todėl, kad pirmoji ir plaukėme pirmi. Kiti ekipažai truputį pastriginėja ties raktu, bet visi praeina sėkmingai. Nežinia kaip būtų, jei būtų daugiau vandens. Dabar jo tikriausiai mažiau 40 centimetrų nei vidutinį lygį. Paskutinę atkarpą plaukiam su daiktais. Tenka porą sykių išlipti nusistumti nuo seklumų. Po „Виаккер“ dar vienas smagus slenkstukas ir plaukiam dairydamiesi nakvynės. Su stoviniavimais ant „Виаккер“ sugaišom kokias 3 val stovyklavietę randame netoli Asu („Ассу“). Ten žvejoja du vaikigaliai, kurie slenkstį vadina Asik („Ассик“). Stovyklavietė – nieko gero, malkos beržinės – prastai dega, žuvies praktiškai nepagaunam. Aišku kodėl – vakare vietiniai žvejai vyras su žmona aplinkui pristatė tinklų. Iš viso treji tinklai kokių 100 metrų upės atkarpoje. Romas nuėjo pažiūrėti Asu slenksčio ir pamatė puikią stovyklavietę. Reiktų nusileisti pirmąją atkarpą, kuri gana nesudėtinga, ir ten įsikurti. Bet dabar yra kaip yra, niekas per daug nesiskundžia. Visus daiktus slepiame palapinėse, kad jie nepasirodytų pernelyg vertingi vietiniams.

Ežys

2005-08-22 - Aštunta žygio diena

Vakar buvo pirma diena, kai vakarienei (nei šiadien pusryčiams) negavome žuvies. Teko skurdus makaronų davinys. Iš kart po Viakeriaus buvo stovyklavietė, tačiau joje nestojome tikėdamiesi gerų vietų ties „Ассу“. Gavome kako porciją… Sustojome prieš pat „Ассу“, kur buvo pilna moškių ir nė vienos žuvies. Ten vykdoma intensyvi žūklė tinklais, bastosi baisūs vietiniai ir t.t.t.

„Ассу“ – 4 kategorija!!! Jei nebūtų baisesnių, tai šitas būtų baisiausias. :) Pora km už jo yra kaimas (per garsiai pavadinta) „Воньга“ – geriausiu atveju galima nusipirkti bulvių (t.y. pardės nėra). Galų gale paskutinis slenkstis „Марское“. Sustojome kairėje pusėjė – Jovaž! Stovyklavietė, ale vėl nė vienos žuvies. Bet kiek mėlynių dešiniajame krante!!! Gal koks milijonas!!!

Ryt plaukiam jūron.

p.s. sako nuo mėlynių kietėja viduriai – man rodosi jūroje nešiksime… O dar su Romu šiandien nuvertėme tooookią eglę, nu kad ojojoj…

p.p.s. o kokią degtinę Romas su bruknėm padarė ojojoj….

Augustas

2005-08-23 - Devinta žygio diena

Atsikėlėm anksti ir sunkiai kaip ir kiekvieną rytą. Košė su grybais buvo karšta, skalsi ir jos buvo itin mažai. Galvoj sukosi mintis, kad reiks klijuoti baidares ir kad vėl reikės rytoj labai anksti keltis. Tai yra blogiausia diena žygyje. Šlykščiausia tai daro storašiknis plikagalvis. Jis ilgai ilgai rėkia „košė“, „kelkitės“, „kusačius“ ir kitus nesuprantamus žodžius iš „K“ raidės. Ir tenka po to lįst iš miegmaišių, ėst „Питателная смяз No7“, o prieš tai rėkt kvailą dainelę apie austrų kilmės moteris.

Lola liepė parašyt apie tai, kad labai sunku buvo įplaukti iš upelio į jūrą. Manau, kad jau parašiau apie tai.

Po to nesėkmingai blizgiavom. Po to užkibo trys silkės ir vienas jūrų velnias. Po to ėdėm manų košę ir Augustas pyzdelino apie nekibimą ir kitus prietarus. Po to Ežys nesėkmingai nepagavo didelės žuvies ant trišakio kabliuko. Na o jau po to visi kartu bendrom jėgom prigaudėm menkių ir biški jų prisikepėm.

Justas

2005-08-24 - Dešimta žygio diena (rašyta kitą dieną)

Paskutinė rimta žygio diena – kitą naktį nakvosime krante ir 9 val ryte sėsime į traukinį Murmanskas-Piteris.

Iki pietų pratinginiavome saloje, o tada išplaukėmė. „Rimti“ vandeninkai (Romas, Justas ir Ežys) nusprendė, jog per visą žygį taip ir nesivertus reikia pakrikštyti mus „nerimtus“ upeivius (mane, Lolą ir Zuiką), bet kadangi vanduo ne per šilčiausias, jie traukia burtus, kuris vers savo baidarę su visu porininku (red. porininkai iki pat vertimosi nežino, kuris versis). Burtas teko Romui su Zuika – negaliu pasakyti, kad dėl to liūdžiu…

O jūra tai strioko gerokai įvarė. Kai įplaukėm į gretimą įlanką bangikės gerokai pasiūbavo, adrenalino gavome kaip reikia.

O vakarop susiradome dailią salelę, Romas išvertė Zuiką, aš bežvejodamas sulaužiau meškerės kotą, bet kaip kompensaciją pirmas pastebėjau šiaurės pašvaistę – super, labai gražu. Gulėjome visi ant žemės ir stebėjome juodą žaižaruojantį dangų. Dešinėje virš įlankos skaisčiai švietė mėnulis, kairėje lėtai gęso paskutiniai saulėlydžio gaisai, o virš mūsų lėtai rangėsi pašvaistė…

Diena buvo puiki.

Vasilijus Rugpjūtis

2005-08-25 - Vienuolikta žygio diena

Po pusryčių vykdomos vandens procedūros. Ežys suvyniojamas į palapinę, iš kurios dar nespėjo išlįsti, ir nuleidžiamas vandenin. Vėliau palapinė pakabinama pušyje aukštyn kojom ir taip džiovinama. Tuo tarpu deginamas porolonas, kurį Romas paėmė savo ir draugų užpakalių labui. Labai gerai sugeria vandenį, nors niekam to nereikia. Ruošiamasi išvykimui į krantą.

Lola

Išvykimui ruošėmės, kaip jau įprasta paskutiniu metu, labai liulinėdami, žioplinėdami ir vos krutėdami. Bet šiaip taip išsiruošėm. Paskutinę minutę dar spėjau galvą su gėlu vandeniu išsiplauti, nes Ežys nusprendė jį išpilti. O paskui plaukėm. Vanduo buvo ramus, bet priartėję prie Kuzemos patyrėme, kad ten telkšo visai sekluma, teko lipti iš valčių ir smigti į pabjurusį dumblą. Išsikapstę per dumblą į krantą Romas, Justas ir aš patraukėm į kaimelį, o likusieji berods žaidė stalo žaidimus. Iki kaimelio teko eiti kokias 20 min, o kaimelis pasirodė esąs tipiška Rusijos glūdumos nuskurusi gyvenvietė. Bloga naujiena - „селский совет“ atostogauja, tad mes likome be registracijos. Likę be registracijos prisipirkome maisto ir alaus, susikrovėme į didelį baltą bulvių maišą ir patraukėme atgal pas ***** su tomis lauktuvėmis kaip senis šaltis, snieguolė ir nykštukas. Deja gali būti, kad mus susekė bloga akis. Ėjom mes per miškus ir klonius, o pakeliui buvo tokia šmaikštė, kur nusprendėm persikelt su kroviniu ir naktį praleist, tai galvojam, ką čia tampysim tas lauktuves pirmyn-atgal, geriau pasiimsim tik pavakariams, o kitą dalį pasidėsime krūmuose. Kaip tarėm taip ir padarėm. Parkeliavę iki baidarių prisikepėme kiaušinienės su lašinukais, susipakavom šmutkes, aš savo baidarei susikonstravau neštuvus-vilktuvus ir persikraustėme į tą šmaikštę jau minėtą. Ogi maisto mūsų pasidėto ten jau nebėra… Bulvių, dešrelių, alaus, duonos, batono, o svarbiausia – kondensuoto pieno… Anei balto maišo. Romas su Ežiu vėl subėgiojo į parduotuvę ir vėl šio bei to nupirko, tada dar pasislinkom giliau į mišką-šabakštyną, pavakarojom, susitempėm visas šmutkes, taip pat ir baidarių dalis, į palapines ir labanakt.

Zuika

2005-08-26 - Pirma grįžimo diena

O štai šiandien mes jau linguojame traukinyje. Mašinistas ko gero ką tik teises gavęs, nes kartą jau kaip užstabdė, tai lėkė kuprinės ir baidarių pakuotės nuo viršutinių lentynų ir bloškėsi žemėn. Žmonės irgi paskraidė. Justas vožėsi į lovos galą, o į Lolą vožėsi baidarių lazdos. Nejuokai, bet gal niekas nelūžo.

O šiaip tai ė… nuobodu. Bet va stotelėje Шаверма ar kaip ten vadinasi nusipirkau, labai skanu.

Zuika

2005-08-27 - Grįžimas

4:50 traukinys atvyksta į Sankt Peterburgo stotį „Ладожская“. Provadnica pamiršo visus pažadinti. Sunkiai keliamės ir, kol neatsidūrėm depe, lendam laukan. Metro dirba nuo 5:40. Laukiam ir pirmu metro traukiniu atsirandam „Витебская“ stoty. Bagažo saugykla ką tik atsidarė. Pasidedam daiktus ir pėškom patraukiam link Nevos prospekto. Mieste Romas dirba nemokamu gidu ir vedžioja visus po svarbiausias miesto vietas. Kaip visada apyvartoj daug alaus, vienas kitas kebabas („Шаверма“) ir priedo rusiškas muziejus, kuris taip ir vadinasi. Po muziejaus visa kultūra (dar kartą) užpilama alumi. Pasitrankę po miestą apie 15 val sėdam į traukinį stotyje taip ir neradę nei pašto ženklų, nei pašto dėžutės laiškams išmesti. Ties Rusijos siena kiekvienas gaunam po baudą už „ne tokią“ registraciją. Dėl to traukinys nevėluoja ir mes laimingi ir neišsodinti dardam per Latvijos teritoriją.

Labanakt.

Lola