Kaukazas, Bezengi

Ataskaita apie VI-os sudėtingumo kategorijos kalnų turizmo žygį, praeitą Centriniame Kaukaze 2003 metų birželio 26 – liepos 15 dienomis.

Grupės vadovas: Donatas Zigmantas
El. paštas: donzig@zepto.cchem.berkeley.edu

Šis žygis pabaltijo šalių alpinizmo čempionate Balticum༿ kalnų žygių klasėje užėmė I-ąją vietą.

Maršrutas

A.s. Bezengi – l. Bezengi – per. Caner Nižnij (2A, 3900) – per. Tichtengen Vostočnyj (3A*, 3900) – per. Ortokara Zapandnaja (3A, 4200) + Ortokara Vostočnaja (3A, 4100) (ryšys 3A*) – per. Kiol (1A, 3600) – a. s. Bezengi – per. Krumkolskij Proval (3B, 4400) – per. Spartak (2A, 4000) – per. Dychnyauš (2B, 3870).

1. Grupės sudėtis

Visi dalyviai praėjo visą žygį.

2. Žygio rajonas

2.1 Trumpa rajono charakteristika

Bezengi ledyno rajonas esantis Centriniame Kaukaze garsėja sudėtingiausiomis viršūnių įkopimo ir perėjų praėjimo sąlygomis Kaukaze. Šiame rajone puikuojasi ir šeši iš aštuonių Kaukazo penkiatūkstantininkų ir pribloškiančios vertikalios sienos (Bezengi, Dychtau – Mižirgi ir kt). Taip pat Bezengi rajonas pasižymi didžiuliu ledynų plotu, kuriame yra ir pats didžiausias Kaukaze slėninio tipo ledynas Bezengi. Visi Bezengi rajono turistiniai maršrutai pasižymi didele ledinių šlaitų gausa. Taip pat charakteringi dideli peraukštėjimai bei sudėtingos oro sąlygos. Todėl rengiantis į šį rajoną būtina atidžiai pasirinkti numatomas perėjas ir gerai apgalvoti jų įkopimo taktiką bei reikalingą įrangos komplektą.

2.2 Transportas, organizacija ir užmetimas

Nuo Nalčiko iki alpinistų stovyklos Bezengi nuvažiavome iš alpstovyklos Bezengi nusamdytu autobusiuku už 50$. Pasienio ir turistinės zonos leidimus taip pat tvarkėmės su alpstovyklos Bezengi pagalba, su kuria pradėjome kontaktuoti dar balandžio mėnesį. Alpinistų stovyklos koordinatės:

Альплагерь Безенги

Кабардино-Балкария
360004 г.Нальчик, ул.Чайковского 8, директор АУСБ "Безенги" Анаев Алий Хусеевич тел/факс.(8662) 955957.
Тел. на базе (86636) 66291, тел. зам по учебной работе и нач. КСП Юрия Сергеевича Саратова (095) 528-39-97 (дом)
E-mail: bez@kbsu.ru
WWW: http://www.mountain.ru/bezengi/

3. Žygio grafikas

Viso: 15 dienų, 94 km, pakabinom 2550 m turėklų.

4. Maršruto techninis aprašymas

Birželio 26 d. (1 žygio diena).

Iš ryto skaičiuojame ir dalinamės svorį. Iš alpinistų stovyklos Bezengi (aukštis ~2150 m) išeiname apatiniu taku 15.30. Kylame dešine morenos kišene aukštyn. Takas neryškus, daugelyje vietų akmenys nestabilūs. Kai prieiname ledynuką, pereiname ant jo, o jam baigiantis traversuojam centrinę moreną ir einame atviru ledynu tarp centrinės ir kairiosios morenos. Nesukam i Barankošą, o einame toliau tiesiai ledynu. Didžiulis, kaip namas akmuo lieka kairėje. Dar paeiname 20 min ir stojame ant morenos nakvynei. Visą diena geras oras. Aukštis ~286 m.

Birželio 27 d. (2 žygio diena).

Iš nakvynės vietos išeiname 9.30. Nusileidžiame nuo morenos ant ledyno ir iškart lipam į posūkio kišenę. Čia labai geras takas, yra patogios vietos nakvynei. Apie 12 valandą, traversuojant firno liežuvėlį, Daiva paslysta, nučiuožia žemyn ir smarkiai susitrenkia šlaunies minkštuosius audinius. Čia pat nuobyryno žoliniame šlaite išsilyginame aikšteles ir sustojame stovyklai. Pusiau poilsio diena. Oras nuo pat ryto apsiniaukęs, kartais palynoja.

Birželio 28 d. (3 žygio diena). Per. Caner Nižnyj (2A 3900).

Išeiname 8.45 ir kylame ta pačia žalia kišene aukštyn – geras ėjimas. Prieiname prie Kiol ledyno upelio ir pasukame link pačio ledyno, kurį neturkus prieiname. Kylame juo, po to lipame į gūbriuką skiriantį ledyną Kiol nuo vakarinės Bezengi ledyno atšakos (nuotrauka nr.1). Persiverčiame per gūbriuką ir traversuojame jį taku, kuris prasidėjo gūbrio viršuje, link vakarinės Bezengi ledyno dalies. Prieš pat išeinant, labai subjūra oras, matomumas smarkiai pablogėja, todėl 14.00 susirišam į ryšius ir toliau žingsniuojame per uždarą ledyną. Nė karto neįsmunkame. Migloje pagal nuojauta ir kryptį surandame Caner Nižnyj perėją. Į balnelį tarp apibyrėjusių uolų užlipame sniegu 15.30 (nuotrauka nr.2). Čia randame turą. Aplink mus praktiškai pūga. Kabiname virvę tiesiai ant perėjos uolų ir leidžiamės sniegu žemyn (nuotrauka nr.3). Virvės praktiškai nereiktų, bet 50 m žemiau perėjos yra bergšrundas ir be to nieko nesimato. Panaudojam 70 m virvę., paskutinis nusileidžia su apatine sauga. Vėl susirišame ir, apeidami plyšius iš dešinės, patraukiam Caner Verchnij perėjos kryptimi. Matomumas nepagerėja, todėl tenka eiti azimutu. 17.45 sustojame nakvynei ant centrinės ledyno morenos. Aukštis ~ 3700 m.

1. Gūbriukas skiriantis ledyną Kiol nuo vakarinės Bezengi ledyno atšakos

2. Perėjos Caner Nižnij balnas

3. Nusileidimas nuo perėjos Caner Nižnij

Birželio 29 d. (4 žygio diena). Per. Tichtengen Vostočnyj (3A* 3900).

Nuo pat ryto blogas oras – matomumas apie 50 m. Laimei kartais vėjas nutraukia rūką. 7.30 susirišę pajudame link žemiausio kalnagūbrio balnelio (nuotrauka nr.4). 8.30 pradedame pakilimą ryšiais. Statumas 40°-50°. Kietame sniege pavyksta išmušti gerus laiptus. Viršutinėje dalyje snieginis kuluaras susiaurėja, vietomis tenka suorganizuoti ryšių saugą pakaitomis (nuotrauka nr.5). Ant perėjos užlipame 10.45. Čia siaučia uraganinis vėjas. Pati perėja – siauras balnelis, turo nėra, tačiau kabo kažkieno palikta kilpa. Sukrauname turą ir paliekame raštelį. Leidžiamės siauru sniego kuluaru tiesiai žemyn (nuotrauka nr.6). Pradžioje 3 virvės (160 m) 50°-60° statumo kuluaru, dar 3 virvės (160 m) sniego šlaitu (~45°). Toliau 150 m 35° statumo šlaitu leidžiamės tritakčiu iki bergšrundo. Dar 110 m turėklų žemyn sniego šlaitu ir vėl 70 m tritakčiu (nuotrauka nr.7). Žemiau mūsų matosi ledokritis. Leidžiamės sniego – ledo šlaitu ledokričio centru, kur pasitaiko tik nedideli plyšiai (4 virvės – 220 m). Pirma virvė kabiname ant kilpos, o visas kitas ant ledsriegių ir ant ledkirčių. Apačioje lavinos užkimštas bergšrundas. Po mumis dar viena ledokričio pakopa, kurią apeiname iš kairės (nuotrauka nr.8). Leidžiamės ryšiais gan stačiu sniego – firno šlaitu (~35°). Pilnai nusileidžiame 16.00 ir ant morenėlės valgome pietus. Dar paeiname 500 m ir ant kitos morenėlės stojame nakvynei 17.30. Aukštis ~2950 m.

4. Perėja Tichtingen Vostočnyj

5. Pakilimas kuluaru netoli balno (per. Tichtingen Vostočnyj)

6. Nusileidimas nuo perėjos Tichtingen Vostočnyj

7. Nusileidimas nuo perėjos Tichtingen Vostočnyj (maršrutas)

8. Perėjos Tichtingen Vostočnyj nusileidimo schema

Birželio 30 d. (5 žygio diena).

Atsikeliame kiek vėliau ir išeiname 9.30. Kylame ryšiais stačiu sniego šlaitu link perėjų Ortokara. Prieiname uolų gretą, skiriančią du paralelius pakilimo kelius link perėjų (pasikėlėme 350 m). Apsižvalgę, nutariame kilti dešiniuoju (ėjimo prasme) šlaitu. Kildami apeiname neryškų ledokritį, kuris lieka iš dešinės. Virš jo apatinės pakopos 13.20 pietaujame. Po pietų sniego lauku pasukame į dešinę, praeiname praktiškai visą ledyną skersai ir 15.45 stojame nakvynei (tenka sniege išsikasti aikšteles). Nakvojame vietoje, kurios neturėtų pasiekti ledo ar sniego griūtys. Visą dieną neblogas oras. Aukštis ~3525 m.

Liepos 1 d. (6 žygio diena). Per. Ortokara Zapadnaja (3A 4200).

Atsibudus, oras puikus – giedra. Išeiname 7.20 ir judame dešiniau, idant apeiti suplyšinėjusio ledyno plotą, tada pasukame kairiau ir per lavinų nuobyrynus lipame aukštyn daugmaž perėjos Ortokara Zap. ledokričio centru (nuotraukos nr.9 ir 10). Prieiname pirmą bergšrundą ir statų šlaitą. Pakabinam 40 m turėklą (nuotrauka nr.11). Truputį aukščiau – antras bergšrundas – vėl 40 m turėklas (nuotrauka nr.12). Paeiname lygesne dalimi ir vėl kabiname 70 m virvę į pačią perėją. Statumas 40°-50°. Oras vidury dienos labai pablogėja – apsiniaukia ir žeria sniego kruopomis, be to pučia stiprus vėjas. Į perėją Ortokara Zapadnaja užlipame 17.30. Išsilyginame balnelyje aikšteles ir stojame nakvynei. Visą naktį sninga ir siaučia stiprus vėjas. Aukštis 4200 m.

9. Traverso Ortokara Zapadnaja į per. Ortokara Vostočnaja schema

10. Perėja Ortokara Zapadnaja

11. Turėklas per bergšrundą (Ortokara Zapadnaja)

12. 2 turėklas virš bergšrundo (per. Ortokara Zapadnaja)

Liepos 2 d. (7 žygio diena). Per. Ortokara Vostočnaja (3A 4100) ir per. Kiol (1A 3600).

Ryte rūkas, vėjas. Žvalgome traversą link Ortokara Vostočnaja, bet jis mums pasirodo per sudėtingas, todėl 9.00 leidžiamės 70 m atgal žemyn. Paeiname atgal apie 250 m iki pakilimo į kitą dešinį (orografiškai) ledokričio balnelį pradžios. Čia nuo bergšrundo ledo – firno šlaite kabiname 70 m virvę. Statumas 45°-75°. Išlipame į siaurą keterėlę, kuria prieiname iki žandarmo (30 m turėklas). Tada lipame/traversuojame žandarmą (dar 40 m turėklų) (nuotrauka nr.13). Toliau kabiname 20 m virvę tiesiai žemyn ir dar 30 m turėklų siauros keterėlės praėjimui. Nuo čia tai susiaurėjančia, tai praplatėjančia ketera ryšiais išeiname ant pietvakarinio Ortokara Vostočnaja perėjos balno. Ežeriukas ant balno užšalęs. Turo nerandame, todėl sukrauname savo. Pradedame leistis 16.15. Kadangi oras labai šaltas ir apsiniaukę – akmenys savaime nekrenta. Nusileidimui sniego kuluaru (40°-50°) pakabiname šešias virves – 320 m (nuotrauka nr.14). Nusileidžiame ~19.00. Saugos taškams organizuoti panaudojam vietomis ledsriegius, o vietomis ledkirčius. Kartas nuo karto šaudo akmenys. Apskritai, vėlesniu vasaros laiku siūlytume leistis sniego kuluarais, kurie yra labiau į šiaurės rytus, nes jie yra platesni ir todėl būtų lengviau išvengti krintančių akmenų. Toliau ryšiais, uždaru ledynu per 20 min prieiname perėją Kiol (nuotrauka nr.15). Nuo jos leidžiamės taku nuobyryne ir 20.45 prieiname Barankošą. Čia ir įsikuriame. Aukštis ~2800 m.

13. Žandarmo traversas.

14. Nusileidimas nuo per Ortokara Vostočnaja (nuotrauka nuo gūbrio skiriančio Kiol ir vakarinę Bezengi ledyno dalis)

15. Perėja Kiol (nuotrauka nuo Bezengi ledyno)

Liepos 3 d. (8 žygio diena).

Iš ryto giedras oras, todėl neskubame ir džioviname daiktus, kurie po kelių blogo oro dienų praktiškai visi sušlapo ar sudrėko. Išeiname 11.30 ir 16.20 ateiname į Bezengi stovyklą, kurioje, paimame užmetimą ir apsistojame. Aukštis 2150 m.

Liepos 4 d. (9 žygio diena).

Skaistų rytą 8.20 pereiname tiltą per Čerek Bezengijskij ir geru taku kylame Mižirgi slėniu aukštyn. Akį džiugina įspūdingi vaizdai: žalios pievos kontrastuoja su galinga Dych-tau – Mižirgi siena. Pietaujame 2800 m alpinistų stovyklavietėse nuo 12.15 iki 14.30. Giedra ir labai karšta, todėl pralaukiame kol karštis kiek atslūgs. Po pietų pirmąjį Kundium – Mižirgi ledyno pakopą praeiname dešiniąja morenine kišene, kur vietomis turais pažymėtas takas. Truputi paeiname ledynu ir antrąją – ilgiausią pakopą pradedame lipti taipogi dešiniąja morena, bet viršutinėje dalyje morena dingsta, ir tenka lipti ledokričio kraštu ledu ir sniegu. Trijose vietose pakabiname turėklus: 15 m, 15 m ir 70 m. Galų gale išlipame į nedidelį Kundium – Mižirgi ledyno plato prieš trečią pakopą. Ledynėlis suskilinėjęs, bet atviras. Čia, 20.45 stojame nakvynei. Plyšiuose yra vandens. Aukštis ~3700 m.

Liepos 5 d. (10 žygio diena). Per. Krumkolskij Proval (3B 4400).

8.20 kylame nemaloniu, byrančiu nuobyrynu. Judame glaudžia grupe palei kairį (ėjimo prasme) kraštą. Trečia ir paskutinė ledokričio pakopa lieka dešinėje. Apie vidurį šlaito žvalgome tolesnį kelią iki viršaus ir nusprendžiame traversuoti nuobyryną į gūbrį, alpinistų vadinamą „Utiug“. Ant gūbrio randame puikių alpinistų aikštelių. Čia du alpinistai iš Sankt Peterburgo mus pavaišina arbata. Toliau einame pradžioje atviru, o po to ryšiais uždaru ledynu dideliu lanku į dešinę (nuotraukos nr.16,17).. Labai daug sniego, todėl tenka minti gilias pėdas. Prieiname nedidelį gūbrį, į kurį užkylame per bergšrundą. Truputį palipę gūbriu aukštyn 15.50 prie žandarmo „Medved“ stojame pietauti. Papietavę ir pasvarstę, kur būtų geriausia sustoti nakvynei, nusprendžiame truputį palipti gūbriu. Sniego daug, todėl vietomis statoką (iki 50°) Gūbriuką užlipame ryšiais. 17.00 sustojame nakvynei ant nuožulnios gūbrio vietos, visai netoli nuo traverso link Krumkolskij Proval perėjos pradžios (nuotrauka nr.18). Visą dieną mus džiugina gražus oras, o vakare savo šokiu užkeri debesų spektaklis. Aukštis ~4100 m.

16. Perėja Krumkolskij Proval nuo alpinistinės stovyklos

17. Perėja Krumkolskij Proval einant lik "Utiug".

18. Nakvynės vieta (per. Krumkolskij Proval)

Liepos 6 d. (11 žygio diena). Per. Krumkolskij Proval (3B 4400).

8.10 Ryšiais pakylame dar 100 m, kur prasideda traversas į dešinę ir truputį aukštyn. Traversu ant 45°-55° firno – ledo šlaito pakabiname 3 virves (~150 m) (nuotrauka nr.19)., kol nepasiekiame didžiulio bergšrundo. Jame galima surasti daug sustojimo vietų uždengtų viršutiniu bergšrundo kraštu. Toliau traversuojam bergšrundą daugiausia apatiniu jo kraštu (nuotrauka nr.20, 21).. Kartais, kai bergšrundas „užlipa“ aukštyn – traversuojame tiesiog šlaitu. Daug sniego, todėl, jei saugos taškai ant bergšrundo krašto, tai ant ledsriegių, o jei ant šlaito, tai ant ledkirčių. Iš viso bergšrundo traversui pakabiname 6 virves (320 m). Išlipimas į pietrytinį balną dešinėje bergšrundo dalyje gan paprastas: 50 m turėklas. 14.00 visi susirenkame ant perėjos. Perėja – snieginis balnas, kuriame galima laisvai pastatyti palapines (nuotrauka nr.22).. Papietaujame ir 15.15 pradedame leistis. Ant nusimetančių ledkirčių 40°-60° sniego šlaite pakabiname 430 m turėklų (8 virvės) (nuotraukos nr.23,24).. Paskutinės virvės galas perkloja bergšrundą, kurio kairėje (leidimosi prasme) pusėje yra ledo tiltas. Visiems susirinkus, susirišame ir apeiname nedidelį ledokritį iš dešinės (ėjimo prasme). Toliau nusileidžiame uždaru ledynu iki plato centro, kur ir stojame nakvynei. Oras: dieną geras, vakare subjūra. Leidžiantis snieginiu kuluarų nuo pietrytinio balnelio akmenys praktiškai nešaudė. Aukštis ~3600 m.

19. Firno/ledo traversas (per. Krumkolskij Proval)

20. Traversas (per. Krumkolskij Proval)

21. Krumkolskij Proval. Traversas. (foto nuo Mižirgi - Kundium ledyno)

22. Ant perėjos Krumkolskij Proval

23. Nusileidimas nuo Krumkolskij Proval

24. Nusileidimo nuo Krumkolskij Proval maršrutas.

Liepos 7 d. (12 žygio diena).

Ryte smarkiai sninga, todėl laukiame geresnio oro. Prasiblaivo apie 10.00, mes greitai pradžioviname daiktus ir 11.15 išeiname ryšiais link dešiniojo Krumkolo ledokričio rankliufto. Truputį pasileidžiame ryšiais, toliau kabinam ant išsisukančio ledsriegio 70 m virvę. Ja nusileidę apsižvalgome ir nusprendžiame traversuoti į ledokričio centrą. Tam pakabinam 40 m turėklą. Centrinis ledokričio lovys užverstas ledo nuolaužomis ir gan lengvai praeinamas (nuotraukos nr.25, 26).. Mes pradžioje ryšiais leidžiamės įstrižai į kairę, o po to į dešinę. Pabaigę nusileisti ledokričiu 14.30 ant pirmųjų morenų sustojame pietauti. Valandą papietavę lipame į dešinę ledyno kišenę, čia pasukame į dešinę, į rytinę Krumkolo ledyno atšaką. Paeiname kiek morenine kišene ir nusileidžiame ant kairiojo lendyno borto. Čia vėlgi ryšiais kylame aukštyn, visada prisilaikydami dešinės pusės. Ledynas uždaras, tenka atsargiai zonduoti plyšius. 18.30 stojame nakvynei prieš viršutinį ledokrituką. Oras į vakarą smarkiai pablogėja – pradeda lyti, po to snigti ir berti ledinėmis kruopomis. Naktį griaustinis. Tenka pastebėti Elmo ugneles ant lazdų, atsikišę aprangos elementai lauke pradeda zvimbti. Per naktį prisninga apie 20 cm sniego. Aukštis ~3600 m.

25. Centrinis Krumkolskij ledokričio lovys

26. Krumkol ledokritis

Liepos 8 d. (13 žygio diena). Per. Spartak (2A 4000).

Ryte vis dar sninga. Laukiam palankesnių sąlygų, bet nesulaukiame, todėl nusprendžiame vis tiek žygiuoti. Išeiname 11.00, matomumas minimalus – prie sniego dar prisideda ir rūkas. Susirišę lipam ledokritį tiesiai į kaktą, kas pasiteisina. Nors plyšių tikrai ne mažai, mums pasiseka juos apeiti. Visur labai daug sniego. Virš ledokričio sukame po truputį kairėn (nuotrauka nr.27).. Tenka paklaidžioti dėl labai blogo matomumo. Padeda tai, kad kartais rūką nutraukia vėjas, nors ir labai trumpam. Ant perėjos tiesiog užeiname 14.00– nėra jokio statesnio perėjos pakilimo. Turo nerandame, greičiausiai jis tiesiog smarkiai užsnigtas. Todėl sukrauname savo. Ant perėjos yra pora aikštelių palapinėms. Pats balnas labai platus, mes išėjome į perėją žemiausioje jos vietoje. Pietaujame. 15.15 pradedame leistis užsnigtu nuobyrynu ryšiais be kačių (nuotrauka nr.28).. Nuo perėjos gerai matosi MVTU perėja, kuri yra aiškiai aukštesnė nei perėja Spartak. Iš šių dviejų perėjų cirko leidžiamės per ledokrituką žemyn. Einame per centrą, kur nuožulniausia ir mažiausiai plyšių. Praėjus ledokrituką dešinėje matyti status nedidelis ledokritis. Toliau pasukame į dešinę ir uždaru ledynu ryšiais prieiname gūbrį dalinantį Bašchauz ledyną į dvi dalis. Stojame nakvoti ant morenų salelių jau pietinėje Bašchauz ledyno dalyje. Nuo čia puikiai matosi Dychnyauš perėja – ryškus pažemėjimas kalnagūbryje į šiaurę nuo Šchara Vostočnaja viršūnės (nuotrauka nr.29).. Tarp morenų salelių teka nuostabus upeliukas. Oras prasiblaivo – nebesninga. Aukštis ~3300 m.

27. Maršrutas link per. Spartak

28. Nusileidimas nuo per. Spartak

29. Perėja Dychnyauš

Liepos 9 d. (14 žygio diena). Per. Dychnyauš (2B 3870)

Ryte permainingas oras. Išeiname 8.30. Lipame paprastu ledokričiu ryšiais. Ledynėlio plato virš ledokričio – uždaras. Nusprendžiame lipti dešinėje (lipimo atžvilgiu) esančia apsnigta nuobyrynine lentyna. ~40° sniego šlaitu užlipame iki lentynos, apeidami nedidelį bergšrundą. Toliau ryšiais lipame įstrižai į kairę per užsnigtą nuobyryninę lentyną iki snieginio kuluaro vedančio įstrižai dešiniau. Lipame juo toliau. Nuo jo viršaus dar 30m kairiau aukštyn ir 12.00 mes jau ant perėjos (nuotraukos nr.29,30,31). Užlipame šiauriau žemesnės vietos. Turą surandame, bet be raštelio. Ant perėjos tenka patirti ištiesų uraganinį vėją su kruša, todėl nedelsdami pradedame leistis. Einame iki 45° statumo šlaitu ryšiais tiesiai žemyn. Labai gilus sniegas, šlaitas lavininis. Šlaito apačioje per bergšrundą pakabiname 10 m virvę. Paskutinis be kuprinės nušoka su apatine sauga. Oras: stipriai sninga, rūkas, matomumas labai blogas. Einame ryšiais žemyn prisilaikydami dešinės pusės (arčiau Varšuvos viršūnės) (nuotrauka nr.32). Plyšių nedaug, bet jų visai nesimato. 15.00 prieiname Džangikošo trobelę, kurioje ir pietaujame. Išeiname 16.15 geru taku ant dešiniojo ledyno borto morenos gūbrio. Paėjus žemiau, sniegą pakeičia lietus. Pasukus į šiaurinę Bezengi ledyno dalį nusileidžiame ant atviro ledyno. Plyšiai dideli, bet apeinami. 18.30 užlipame ant Barankošo pievų nakvynei. Nustoja lyti, bet užeina rūkas. Aukštis ~2800 m.

30. Pakilimas į per. Dychnyauš

31. Ant perėjos Dychnyauš

32. Nusileidimas nuo per. Dychnyauš (foto nuo Ortokara zap.)

Liepos 10 d. (15 žygio diena).

Iš ryto giedra, džiovinamės daiktus. 11.00 patraukiame Bezengi ledynu žemyn. Po truputį traversuojame ledyną link dešiniojo borto ir prieš takui nueinant ant dešiniojo borto morenų, išlipame žoliniu stačiu šlaitu į viršutinį taką. Juo netrukus prieiname Misiskošą, kuriame pagerbiame alpinistus žuvusius šiame labai įspūdingame, bet pavojingame rajone. Apie 16.00 taku nusileidžiame į Bezengi stovyklą. Žygis baigtas.

5. Išvados ir rekomendacijos

Santrauka

Mūsų grupė praėjo maršrutą Bezengi ledyno rajone (Centriniame Kaukaze), kurio metu sėkmingai įveikėme septynias perėjas: vieną 3B, dvi 3A*, vieną 2B, dvi 2A ir vieną 1A perėją. Maršrutas sudaro du nedidelius bet techniškai prisotintus ratukus. Pamatėme (kiek leido oras) įspūdingiausius Bezengi rajono vaizdus (Bezengi ir Dych-tau-Mižirgi sienas, Šchara viršūnę ir kt). Per palyginus labai trumpą laiką mums pavyko įveikti daug techniškai sudėtingų elementų, kas įgalino pagerinti visų žygio dalyvių techninius įgūdžius.

Bendros rekomendacijos

Šį žygį įgyvendinome neįprastu laiku (birželio pabaigoje – liepos pradžioje), todėl teko patirti atšiaurias oro sąlygas: daugelį dienų snigo, žėrė ledinėmis kruopomis, pustė ir tik žemesniuose slėniuose lijo. Žemos temperatūros ir gilus sniegas apsprendė daugelį žygio eigos elementų. Dėl žemų temperatūrų ir didelio debesuotumo daugelis liepos-rugpjūčio mėnesiais pavojingų dėl gausių akmenų griūčių šlaitų, tapo ne taip pavojingi, todėl leido laisviau pasirinkti perėjų įveikimo laiką. Iš kitos pusės dėl sniego gausos buvo padidėjęs lavininis pavojus, į kurį be abejo teko atsižvelgti, o taip pat teko daugelyje vietų minti pėdas neįprastai giliame sniege. Be to, kadangi dėl šalčio daugelis ataskaitose minimų upelių ar ežeriukų buvo visiškai užšalę, buvo žymiai sudėtingiau susirasti vandens. Todėl žygiui ankstyvą vasarą reiktų planuoti daugiau kuro sąnaudų primusams sniego tirpdymui.