Pamyras Šiaurinis (ataskaita)

Penktos kategorijos kalnų žygio, praeito Šiauriniame Pamyre nuo rugpjūčio 6 iki rugpjūčio 21 dienos, 2002 m.

Ataskaita

Maršrutinės knygelės Nr.: B-02-33
Grupės vadovas: Šarūnas Zigmantas

Įžanga

Idėja apie žygį Pamyre gimė jau prieš keletą metų. Šiuo metu yra labai nedaug buvusios Tarybų Sąjungos kalnų, kuriuos būtų saugu aplankyti turistams. Iki šiol tai buvo Tian Šanis, Altajus, Sajanai ir kiti Sibiro kalnynai. Pastaruoju metu Pamyre politinė situacija stabilizavosi, ir tai paskatino planuoti žygį. Kelionei buvo pasirinktas Užalajės kalnagūbris, kuris yra lengvai pasiekiamas ir gerai pažįstamas kalnų turistams.

Pradėjus planuoti maršrutą, iškilo pirma problema - laikas. Užlipimas į pagrindinį Užalajės kalnagūbrį iš Alajaus slėnio yra sudėtingas, praktiškai visos perėjos yra virš 5000 m ir 3A sudėtingumo. Dėl laiko stokos buvo nutarta, kad mes kirsime kalnagūbrį du kartus, įeidami į kalnus ir iš jų išeidami. Deja, tokiu atveju mes negalėjome pasilikti užmetimo, teko visą žygį eiti su pilnu svoriu. Antra problema buvo žygio dalyvių patirtis. Iš aštuonių žmonių grupės tik trys dalyviai turėjo aukštuminių žygių patirtį. Jiems teko pabuvoti Pamyre. Grupės vadovas buvo buvęs virš 6000 m., deja Pamyro ar kito aukštuminio kalnų žygio nebuvo praėjęs. Turint tai omeny, buvo nutarta eiti žinomu maršrutu, išilgai Užalajės kalnagūbrio. Tokiu būdu galima buvo išvengti nereikalingų siurprizų ir esant reikalui greitai evakuotis. Viso žygio metu mus nuo civilizacijos skyrė ne daugiau kaip viena perėja. Kelionė buvo suplanuota remiantis Račkausko 1977 m. ir Jucevičiaus 1980 m. ataskaitomis. Pirma perėja buvo Žalgirio, kuri yra žemesnė nei 5000 m., t.y. viena žemiausių pagrindinio kalnagūbrio perėjų. Visų kitų perėjų aukštis pamažu augo ir paskutinė perėja buvo Dzeržinskio, kuri yra beveik šeši kilometrai. Buvo pasirinktas ir atsarginis žygio baigimo variantas, jei būtų problemų - Krasino perėja. Ši perėja yra mažiau sudėtinga ir 500 m žemesnė nei Dzeržinskio. Žygio aprašyme buvo naudojama orografiška kairė-dešinė. Žygio metu buvo naudojamos 50 m ir 80 m virvės. Vidutinis ėjimo laikas 35 min.

Maršrutas

Ošo m.- Daroot-Korgon gyv.- Kyzylkiugej u. - Žalgirio per. (3A, 4775 m) - Sasykteke u.-Maironio per. (2A, 5125 m) - Komansu led. Skipariaus per (2A, 5105 m)-Čakmantašo u.- Čakmantašo led. - Konstitucijos per. (2B, 5500 m) - Kuzgun led. - Krasino led. - Dzeržinskio per. (3A, 5720 m) - Koman led. - Komansu u. - Kaškasu gyv. -Ošo m.

Rekomendacijos

Šis žygis parodė, kad ir per palyginus trumpą laiką įmanoma praeiti gana ilgą ir sudėtingą maršrutą. Pagrindinė mūsų žygio sėkmės priežastis buvo geras fizinis narių pasiruošimas. Visi dalyviai prieš kelionę intensyviai bėgiojo. Penki nariai mėnesį prieš kelionę buvo nuvykę į Alpes, kur užlipo į Montblaną. Tokiu būdu buvo išvengta įprastinės blogos savijautos pirmų trijų dienų žygio metu ir sutrumpintas aklimatizacijos laikas žygio pradžioje. Žygis buvo linijinis, taigi teko pradėti žygį su dideliu svoriu. Norint aklimatizuotis ir nenešti didelio svorio, buvo nuspręsta kuprinės turinį padalinti į dvi dalis ir prisitraukti prie perėjos per porą dienų. Antrą žygio dieną, palikę vieną budintį, mes užnešėme pusę svorio iki 4200 m ir nusileidome nakvoti į seną stovyklą. Kitą dieną užnešėme kitą pusę svorio į 4200m ir ten nakvojome. Dar kitą dieną sėkmingai pakilome į perėją. Niekas nesiskundė galvos skausmu ar kitais negalavimais būdingais dideliam aukščiui. Mano nuomone, tokia aklimatizacija yra žymiai praktiškesnė nei radialiniai išėjimai.

Perskaitę Lebedevo ataskaitą, šio žygio metu į remonto rinkinį mes įtraukėme vieną atsarginę "katę". Tai pravertė, nes Sigio Grivel prieš paskutinę perėją lūžo. Atsarginė "katė" yra geriau nei sutaisyta, ypač kai priešakyje 3A perėja. Beje, praėjusį žygį lūžo Vytenio Umbraso Grivel "katė" toje pačioje vietoje. Turėkite tai omeny pirkdami naujas "kates"!!!

Dar vienas patarimas iš Lebedevo ataskaitų: nedarykite poilsio dienų aukštuminiuose kalnų žygiuose, nebent tai būtų neišvengiama. Žymiai geriau yra pailsėti pusę dienos ir po pietų tęsti žygį. Mat kalnų žygiuose, o ypač aukštuminiuose, organizmas dirba pilna apkrova. Naudojami visi organizmo rezervai. Taigi reikia leisti organizmui pailsėti, bet ne atsipalaiduoti. Geriau viską praeiti vienu ypu, jei, kaip aš jau minėjau, tai yra įmanoma.

Maisto mums buvo per daug, nors ėmėme 700 g dienai vienam žmogui. Pagrindinė priežastis - aukštis. Mano galva pirmai savaitei žmogui pilnai užtenka 650 g, po to pridedant po 50 - 100 g kiekvieną savaitę.

Na ir paskutinė rekomendacija, tai elgesys išėjus iš kalnų. Visi mes žinome kaip būna. Visų pirma reikia stengtis nepersivalgyti. Norint išvengti viduriavimo gerkite profilaktiškai degtinę. Degtinė pigi, taigi geriausia nusipirkti brangiausią ir po gurkšnį tris kartus dienoj (vakare galima ir daugiau). Visi, kas taip darė, išvengė skrandžio problemų. Vieninteliui Laimiui, kuris atsisakinėjo, teko dažniau pavaikščioti į tualetą. Gal tai ir sutapimas, bet faktas lieka faktu.

Labai pasiteisino Laimio Jašinsko turėtas GPS. Juo galima tiksliai nustatyti buvimo koordinates ir aukšti. GPS padėjo orientuotis žygio metu, ir mes nė sykio nebuvome nuklydę nuo suplanuoto maršruto. GPS galėtų labai praversti nelaimingo atsitikimo metu, nes gelbėtojams galėtume nurodyti tikslią buvimo vietą ir tai pagreitintų gelbėjimo darbus.

Grupės narių sąrašas

Judėjimo grafikas

Žygio aprašymas

Į Biškeką atskrendame apie 4 valandą ryte ir, atlikę muitinės formalumus, susitinkame su Biriukovo firmos atstovu. Jis mums atnešė pasienio zonos leidimus ir jau buvo suorganizavęs transportą kelionei į Oša - 3 Gazel'es. Visą dieną važiuojame į Ošą ir ten atsirandame apie 10 valandą. Nakvynei apsistojame vairuotojų bendrabutyje, kuris yra netoli stoties. Kaina 20 somų žmogui už naktį, kas yra apie 2 lt. Labai patogi vieta, nes turgus čia pat, miesto centras taip pat.

Iš pat ryto Šarūnas su kitų grupių vadovais Jucevičiumi ir Labučiu eina forminti dokumentų. Audra su Sigiu ir Vyteniu eina į turgų pirkti maisto produktų, kurie bendrabutyje supilstomi į maišelius normomis ir išdalinami grupės nariams.

Dokumentus tvarkome firmoje Arthur Travel. Pačiam Artūrui yra 76 metai, todėl viskas vyksta labai lėtai netgi Azijos tempais. Jis sutvarko registraciją ir pasienio dokumentus. Už tai sumokame 21$. Kitos kompanijos ima daugiau. Būtinai reikia ant pasienio leidimo uždėti vietinės "zastavos" vizą, kuri yra netoli Ošo!!! Kitaip pasieniečiams reikės mokėti pinigus. Vakare visi formalumai atlikti ir mes pajudame link Daroot Korgon su Zil'u. Kaina iki Doroot Korgon $10 žmogui ir dar 30$ grupei iki Kyzylkungej santakos. Pasienio punktas yra Sarytaše. Reikia būtinai turėti pasienio leidimo kopiją, nes kažkodėl pasieniečiai jos reikalauja, nors Oše niekas apie tai neminėjo.

Pavalgome Daroot Korgon, kol vietiniams išdalinamos mūsų sunkvežimiu atvežtos gėrybės. Mat valdišku parduotuvių Alajaus slėnyje neliko, taigi visas būtinas prekes atveža taip vadinami komersantai ir jas pardavinėja turguje. Savaitės dienomis turgus migruoja iš vieno miestelio į kitą. Savaitgalis paliktas Ošui. Apie vidurdieni mes jau starto vietoje, prie Kyzylkungėj santakos su Altyndara. Čia stovi kelios jurtos, vietiniai mus labai mielai pavaišina. Vietiniams vaikams atiduodame arbūzą, kurio taip ir nesugebėjome suvalgyti. Aukštis 3015 m. Pasienio postas yra šiek tiek aukščiau. Patartina su pasieniečiais nesusitikti, nes prieš pora metų jie čia nepraleido lietuvių grupės, nors visi dokumentai buvo tvarkoje.

Po pietų pajudame Kyzylkungėj'um aukštyn, mus iki santakos palydi vietinis piemuo. Kylame kairiąja (orografiškai, toliau irgi bus pateikiamos orografinės pusės, nebent bus parašyta, kaip kitaip) šaka aukštyn palei upelį. Karšta, 35 ?C. Visi pavargę po nemiegotų naktų, taigi nuėję 4.5 km sustojame nakvynei. Aukštis 3400 m. Einame 3 valandas.

Aklimatizacija. Vytenį paliekame saugoti palapinių ir, pasiėmę po 15-20 kg daiktų, išeiname. Pradžioje kylame dešine upelio puse, kol upė prisispaudžia prie šlaito, kur mes peršokame per upę ir kylame aukštyn iki santakos. Aukštis 3590 m. Einame palei kairesnį upelį, kol įmanoma tai daryti, o po to pakylame stačiai kairiu šlaitu. Dar paeiname valandą ir 4200 m aukštyje paliekame daiktus. Iš čia puikiai matosi visa Žalgirio perėja. Po to grįžtame atgal į stovyklavietę. Kilimo laikas 4.5 valandos, leidimosi 2 valandos.

Keliamės anksti, papusryčiavę susirenkame likusius daiktus ir einame vakarykštės dienos maršrutu iki paliktų daiktų. Laimis ir Šarūnas (prasta savijauta) ir merginos lieka stovykloje, o kiti išeina kabinti virvių. Pakabinama 50 ir 80 m ilgio virvės.

Išeiname 8:30 ir 11:00 pasiekiame virves. Virvės pakabintos ant stataus ledo/sniego šlaito. Aukštis 4480 m. Užlipę šiomis virvėmis patenkame ant lentynėlės, jeigu taip galima pavadinti šiek tiek lėkštesnį sniego šlaitą, kur pietaujame. Iš čia pakabiname dar 5 virves (50+50+80+50+50) m. Šlaitas labai status ir apsnigtas. Norėdami išvengti lavinos, stengiamės eiti stačiai aukštyn, kad "nepapjautume" šlaito. Prieš pat perėją išlipame į lentynėlę, kurioje, esant reikalui, galima ir pernakvoti. Pakabinę dar vieną 50 m virvę per plyšį 18:30 išlipame į perėją. Randame Uljanovsko turistų raštelį paliktą 1988 metais. Aukštis 4775 m. Reikia pažymėti, kad į kairę nuo mūsų praeito balnelio yra kitas, panašaus aukščio balnas. Jis buvo praeitas Donato Zigmanto vadovaujamos grupės. Ten taip pat yra turas.

Pradedame leistis nuo perėjos 18:30. Leidžiamės stačia morena, labai byra akmenys. Po valandos prie upelio stojame nakvynei. Aukštis 4550 m. kilimo laikas 10 val., leidimosi 1 valanda.

Pastaba: Račkausko grupė, kuri pirma praėjo šią perėją, ją įvertino 3A. Vėliau Žalgirio perėja buvo perkvalifikuota į 2B. Atsižvelgiant į šių metų sąlygas (status lavininis šlaitas) ir pakabintų virvių kiekį (360 m turėklų) mes norėtume, kad mums būtu užskaityta 3A, o ne 2B sudėtingumo perėja.

Per pusryčius sudega primuso pompa. Gerai, kad turėjome 3 MSR primusus, nes su vienu butu labai sunku tęsti žygi. Jei grupė nusprendžia, kad dviejų primusų pakanka, mes primygtinai rekomenduotume pasiimti atsarginę pompą, nes MSR primusų pompos yra plastmasinės ir jos gali labai greitai sudegti.

Leidžiamės kairiuoju upelio šlaitu, po to morena, visą laiką laikydamiesi kairės pusės. Nutraversuojame į pirmą slėnį nusileidžiantį iš rytų. Kylame į Maironio perėją dešiniu upelio šlaitu iki ledyno. Laimis ir Vytenis išeina į žvalgybą. Nusprendžiama užlipti ant ledyno pro kairę pusę, tačiau tai yra įmanoma padaryti ir per dešinę. Kylame iš pradžių nestačiu moreniniu, po to - lediniu šlaitu. Ledynas atviras, užsnigtas vietas praeiname ryšiais. 16:00 sustojame ant centrines morenos prie ledyno ežeriuko. Šiandien į perėją neužlipsime, taigi toliau eiti prasmės nėra, be to, reikia turėti omeny, kad pusė grupės jaučiasi nekaip.

Išeiname 8 valandą, einame susirišę, nes daug kur ledynas atviras. Lipam iki pat viršaus ryšiais. Aukštis 5125m, laikas 12:20. Turo ant perėjos nerandame. Kitapus slėnio aiškiai matosi Skipariaus perėją, į kurią lipsime rytoj. Pakabiname virvę (50 m) perėjos viršuje, leidžiamės morena, po to kabiname dar tris virves (80+50+80) kairiau ant ledo-sniego šlaito, link morenos liežuvio, kuriuo jau leidžiamės be virvių. Nusileidę ant lygesnes vietos laukiame Laimio ir Algio, kurie nurinkinėjo virves. Čia tiesiai i mus atlėkė didžiulis akmuo. Gerai, kad Šarūnas jį laiku pastebėjo, visi spėjo laiku atšokti, tačiau akmuo pataikė į Audros kuprinę ir nubloškė ją 50 m. Laimei nei kuprinė, nei joje buvę daiktai nenukentėjo. Morena, dešine upelio puse, nusileidžiame iki pat Komansu ledyno. Nakvojame 4420 m tarp išsišakojusių upelių.

Išeiname 8 val. Kertame Komansu ledyną ir atsiduriame prieš ledokritį, krentantį nuo Skipariaus perėjos. Jį apeiname morena iš dešinės pusės ir atsiduriame ant ledyno, kur ir pietaujame. Iš pradžių ledynas atviras, po to uždaras. Einame ryšiais ledyno centru, vėliau - kaire puse. Užlipame ledyno pastatėjimą kaire puse ir pamatome perėją. Į pačią perėją lipame ryšiais. Prieš perėją esantį įdubimą apeiname iš dešinės (ėjimo kryptimi). Ant perėjos užlipame 15:20. Aukštis 5105 m. Į kitą pusę atsiveria nuostabus vaizdas: puikiai matosi didžiulis Čakmantašo ledynas ir Konstitucijos perėja. Leisdamiesi ant pačios perėjos pakabiname 80 m virvę, po to praeiname siaurutį kuluarą, už kurio kairėje pusėje visi susirenkame. Visur rieda akmenys. Belieka guostis tik tuo, kad jie gerokai mažesni nei "maironiniai". Susirinkę leidžiamės vorele morena žemyn, kad nenuleistume akmenų vieni ant kitų. Taip tenka judėti gana ilgą laiką, nes morena stati ir labai ilga. Po to leidžiamės palei upelį kaire puse, po to dešine, vėliau vėl pereiname į kairę. Prie šio upelio, visai netoli Čakmantašo upės, sustojame nakvoti. Jau tamsu 20:30 ir visi velniškai pavargę, bet laimingi. Rytoj poilsio diena. Aukštis 3770 m. Kilome 7 valandas, leidomės 4 valandas.

Poilsio diena. Išsimiegame iki valios. Iš palapinės išveja aukštai pakilusi saulė. Maudomės, skalbiamės, daug valgome. Ilgai laukėme šio užsitarnauto poilsio. 16:00 išeiname ir po poros valandų sustojame nakvynei. Aukštis 3990 m.

Naktį sninga ir lyja. Ryte oras pagerėja, bet apsiniaukę. Einame nesibaigiančiomis morenomis aukštyn žemyn dešine Čakmantašo puse. Užlipame ant Čakmantašo ledyno. Nesirišame, nes ledynas atviras. Deja, plyšių daug ir prarandame daug laiko, kol pereiname į dešinę ledyno pusę. Nusileidžiame į rankliuftą ir einame juo iki pakilimo į Konstitucijos perėją. Kylame raudona morena pamažu traversuodami į dešinę pusę, kur yra geresnis užlipimas ant ledyno. 13:30 pietaujame prie ledyno.Nuo jo byra akmenys. Užlipę ant ledyno sustojame pailsėti prie raudono upelio. Čia gali būti labai gera stovyklavietė, aukštis 4430 m. Kylame dešine ledyno morena, pamažu orientuodamiesi į kairę pusę, kur ir yra mūsų perėja. Pamažu išeiname į moreninę keterėlę (pirma ketera nuo ledyno, nes yra ir antra ketera, kuri didesnė). 4920 m aukštyje randame paruoštą stovyklavietę 3 palapinėms, kur ir sustojame. Ėjome 9 valandas.

Visą naktį snigo. Morena padengta tolygiu sniego sluoksniu. Ryte matomumas minimalus, vis dar sninga. Nusprendžiame palaukti. 11 val. prašviesėja ir mes išeiname. Kylame apsnigta morena, po to stačiu morenos šlaitu traversuojame šiek tiek žemyn, kad išeitume ant ledyno. Ledynas pusiau uždaras, todėl einame ryšiais. Iš pradžių savotišku kuluaru aukštyn, kur prie ledyninio upelio pietaujame. Po to kildami aukštyn traversuojame per apsnigtą ledyną į dešinę, link perėjos balno. Šlaito statumas apie 30?. Ilsimės ant moreninių liežuvių. Į pačią perėja kylame stačiai aukštyn ryšiais. Šlaitas dar šiek tiek pastatėja ir tenka lipti ledu. Į perėja pirmi užlipa Šarūnas ir Vytenis. Kol Vytenis ilsisi, Šarūnas apžiurinėja perėjos balną ir sėkmingai prasmenga i didžiulį plyšį. Laimei, nieko bloga neatsitiko ir po keliu minučių jis išlipo. Atidžiau pažiūrėjus, matosi, kad palei visą ketera yra atskilęs ledynas, suformuodamas 2 m pločio plyšį. Prie perėjos balno jis yra apsnigtas ir jo visiškai nesimato. Apeiti plyšį neįmanoma, taigi organizuojame saugą ir plyšį peršliaužiame. Kuprines pertempiame atskirai. Perėjos aukštis 5500 m. Ture randame MAI turistų, vadovaujamų Gerov'o 2000-aisiais metais paliktą raštelį. Kadangi ant perėjos užlipome 18:00, nusprendžiame čia pat ir nakvoti. Ėjimo laikas 6 valandos.

Naktį temperatūra nukrenta iki -20 ?C. Išeiname 10 valandą. Leidžiamės uždaru Kuzgun ledynu manevruodami tarp plyšių. Einame ledyno centru, tik prieš išeidami ant atviro ledyno persimetame į dešinę ledyno pusę. 15:00 pietaujame jau ant atviro ledyno. Dar po 3 valandų prieiname Krasino ledyną, kur ant morenos stojame nakvynei. Aukštis 4290 m. Leidomės 8 valandas.

Kylame Krasino ledynu. Iš pradžių einame dešine ledyno morena, po to prasideda ledų sangrūdos, kuriomis einame per centrą, po to kaire ledyno puse. Ties pakilimu į Krasino perėją sutinkame Edmos grupę. Jie čia ilsisi ir laukia draugų, kurie užlipo į Krasino perėją pasiimti užmetimo. Einame ledyno centru, išeiname į ledokritį. Čia buvo linksmiausia mūsų pakilimo į Dzeržinskio perėja dalis. Manevruojame tarp didžiulių ledų luitų, visą laiką tenka ieškoti kelio tarp plačių ir gilių plyšių. Iš pradžių einame centru, po to šiek tiek kairiau. Ledokričio viršuje yra 2 - 3 m pločio plyšys. Laimei, surandame tiltelį. Čia organizuojame turėklą. Už plyšio einame ryšiais per pusiau atvirą ledyną, kuris ėjimo kryptimi sukasi į kairę. Ant dešinės ledyno morenos kuriame stovyklą. Jucevičiaus aprašyto ledyninio ežeriuko nerandame. Aukštis 5060 m. Kilome 8 valandas.

Rytas šaltas. Išeiname 9 val. Einame ryšiais uždaru, plokščiu ledynu. Manevruojame tarp plyšių. Pirmą pastatėjimą su plyšiais apeiname iš dešinės, antrą, kuris visai netoli perėjos, iš kairės. Perėja - didžiulis sniego laukas. Atsiveria labai gražus vaizdas į Alajaus slėnį ir Alajaus kalnaguburį. Turo nerandame. Ant perėjos užlipome 15:20, aukštis 5720 m. Ant perėjos statome sienelę nakvynei. Viskas vyksta gana lėtai, nes trūksta deguonies, barometras rodo 0.5 atm. Turint galvoje aukštį, visi dalyviai jaučiasi gerai. Į perėją kilome 5 valandas.

Naktį temperatūra buvo -20 ?C, ryte ne ką daugiau. Paliekame raštelį Edmos grupei. Išeiname 9:30. Einame ryšiais, leidžiamės kontraforsu, kuris yra Dzeržinskio viršūnės keteros tęsinys. Šlaito statumas 20-40?. Leidžiamės serpantinu, sniego yra, taigi, įmanoma mušti geras pėdas. Nusileidimo pradžioje šiek tiek matosi prieš tai praėjusios grupės pėdos. Kaip vėliau išsiaiškinome, tai buvo Gvido Kovėros grupė. Pakabiname 2 virves (80+80 m), vieną per plyšį, kitą stačioje vietoje. Trečią virvę (50 m) kabiname nusileidimui ant juodų uolų, kurios yra kontraforso kairėje. Čia 15:00 pietaujame. Aukštis 4750 m. Šiek tiek pasileidžiame uolytėmis. Jos labai birios, todėl pereiname į kairę ant ledyno. Čia, ant stataus ledinio šlaito, kabiname dar vieną 80 m virvę. Plyšį apeiname ryšiais per kairę pusę, po to dar tenka praeiti du sniego tiltus, ir atsiduriame ant atviro ledyno. Palengvėja. Toliau leidžiamės Koman ledyno morenomis. Nakvynei stojame 19:00. Aukštis 4235 m. Leidomės 8 val. 30 min. Nakvojame ant morenos.

Niekur neskubame. Išeiname 10:40. Stengiamės laikytis dešiniosios Koman ledyno puses, nes ten yra kelias. Po poros valandų kelio stojame prie upelio, kur prausiamės, valgome ir mėgaujamės žalia žolyte. 15:00 pasiekiame pirmą jurtą, kur sustojame išgerti arbatos, po to jurtų daugėja. Išėjus į Alajaus slėnį, dingsta upelis, dingsta ir jurtos. 20:00, iki Kaškasu likus 10 km, sutinkame vietinius, kurie iškasinėja vamzdžius. Jie pasisiūlo mus nuvežti iki Kaškasu. Tenka laukti iki 1:00, na bet pagaliau mes prie miestelio. Nakvojame po atviru dangum ant žolės prie Alajaus upės.

Keliamės 6 valanda. Sutinkame lietuvius: Aleksandrą Podolinską su trimis moterimis. Čaichanoje valgome viską, ką tiktai duoda. Apie 9:00 išvažiuojame su Zil'u. Dieną važiuoti yra kančia. 18:00 mes vėl Oše. Nakvojame tame pačiame bendrabutyje.

Transportą į Biškeką rasti nesunku, nes pasiūla gerokai viršija paklausą. Dieną pasivaikštome po miestą, užlipame į Suleimangora. Važiuojame vėl su Gazel'e. Kaina tik 10$ žmogui.

Visą naktį važiuojame, i Biškeką atvykstame tiktai 17 val. Sėdim oro uoste, geriame rusišką alų. Į miestą neiname, kad išvengtume konstruktyvaus pokalbio su vietine milicija.

4:40 išskrendame į Maskvą. Iki, Kirgizija!!!