 |
Kaukazas (dienoraštis)
Dienoraštis2002 08 05(traukiny) Tai štai, pradedu Kaukazo 2002 dienoraštį, kurį, manau, bus galima priskirti prie literatūros su antrašte "так делать нельзя". O todėl, kad susirinko tikra durniu šaika - nei vieno rimto žmogaus (žinoma, išskyrus mane :) Na pagyvensim - pamatysim. Kol kas nieko tokio nenutiko, bet žygis tik prasideda! Darius PABAIGA! (ramaus gyvenimo) 2002.08.08(arba antra žygio diena) Piktais žodžiais pradėsiu. Dratai, lodoriai arba kvailes. Pametė tikrąjį dienoraštį. Arba prateriojo. Nu ir fig. Aš ir čia galiu parašyt. Tik va šūdas nedidelis. Mačiau vieną filmą apie išradėją geradėją, dėja, deja.... Bet čia dar ne šūdas. Ir tas išradėjas geradėjas sugalvojo tušinuką kuris rašo ir apverstas, tad gulint ant nugaros galima puikiai juo naudotis. Bet ir čia dar ne šūdas. Šūdas tame, kad aš tokio neturiu. O jei kas nors jau perskaitė iki čia tas irgi šūdas, jei dar žygis nesibaigė. Ladna. Patys žinot, kad diena prasidėjo puikiai, kažkas kažką pametė, kiti prisivalgė, o dar kitiem viskas gal neypatingai prasidėjo... Jofana, vot paskui tai jau davėm garo. Ir visi kišo nosis ne ten kur reikia. Kartu kaip nevykėliai ėjom ėjom, ėjom ejom per takelį ėjom ėjom, ėjom ėjom ir dėjom. Dėjom viltis į tai, kad diena bus puiki. Ir toliau ėjom, ėjom. Ir daugiau nieko nedėjom. Ir priėjom. Ot vienas narsuolis, geriau žinomas kaip durnas su e nosine dargi tiesiai per šudasienę praeit norėjo, nors perėja aišku buvo dešinėj. Gal geriau nebūtume jos tokio pamatę. Bet... Mes lipom lipom, lipom lipom, lipom sustojom, pailsėjom ir vėl lipom, palipom ir pavalgėm. Na, gal jau gana apie lipimą. Tad jau ir užlipom. O ten žaidėm žaidimą kvailą. Aplinkiniai durniai (o tarp jų ir aš, aišku) bučiavo ledo rūbus ir šauke dievams kažką apie nupezusį ir susichujarinusį upelį artai pavasarį. O paskui tai aišku kas darėsi. Mes leidomės leidomės, leidomės leidomės, kažkas nučiuožė, paskui leidomės, leidomės, vėl nučiuožė, ir t.t. Ir iš viso to išėjo, kad pačiuožinėjom, pasileidom, pakilom, paėdėm, biškį paėjom ir biškį padėjom. Tokia vat diena. Gal ne per daug geresnė nei ežiuko šūdadienis. Viskas. Justas Diena trečia arba kaip vakare gavom alaus(2002.08.09) Naktis buvo vėjuota ir lietinga, kalė kaip reikalas. Vis mąsčiau, kad palapinė dyvnas išmyslas ir galėtų stovėti be tento, tik šlapoka būtų. Ačių dievui sulaukiau šv. Marijos apvaizdos Mildos pavidale, kuri išpranašavo greitą košės virimo baigtį. Pranašystėje buvo nutylėta apie skonį, bet kol kas visi išgyvegno.Išsikrapštėm lėtai ir ėmėme leistis kaip tirlimpai nuo Olimpo, kai kas lėtai, kai kas dar lėčiau... (Daba jau žinau, kad nebuvo kur skubėt) Sekanti planinė perėja Kurmyči, ir pradėt į ją kilti reiktų pačioje Adyl-Su upės slėnio pradžioje (pagal žemėlapį-schemą), bet dėja toje vietoje buvo krioklys. Kadangi prieš srovę plaukti sunku nutarėme ieškoti kitų kelių. Leidomė dešiniu upės krantu kol ta prisispaudė prie uolų. Toliau eiti nebuvo kaip, reikia persikelt. Pradėjom grįžinėt... Ties tais pačiais kriokliais nutarėm pietauti, o kitoje upės pusėje plėvesavo raudona vėliava virš geologo bazės. Prasidėjo lietus. Kol pavalgėm buvom kiaurai šlapi. Pakilom iki pat ledyno, kol galiausiai sniego tiltu persikėlėme į išsvajotą krantą! Tomelis aplankė geologų tualetą ir liko juo be galo patenkintas. Iš kart po geologų - zelionaja gostinica. Ten ~20 palapinių. Na daba bėgti žemyn sekėsi gerai, upė griežtai leidosi. Po vieno gero krioklio vėl perėjome i dešinį krantą. Prieš mus atsirado du paseniečiai su automatais, bet jų ir mūsų judėjimo kryptys sutapo ir mes ramiai juos sekėm... Kol dešinėje virčuje pasirodė gan neblogas žolėtas šlaitas, kuriuo nusprendėm kilti. Pakilus kokius 100m. išgirdom švilpimą. Paaiškėjo, kad šalia prie upės pagranzastava. Du kareivukai užbėgo mūsų nusikelt. Na patikrine dokumentus ir paprašę cigarečių mus paleido, bet kilti į tą šlaitą - neleido. Dar smagu išvysti ant tako užtvarą ir užrašą:"МИНЫ"! Nors už jo karvių banda sėkmingai minuoja taką. Nusileidom iki pat bazės "Džantugan". O vakare išėjom į ją gert alaus! Va! Bambukas 2002.08.10Oi bl...! Nu i ...! Miegojau nuo 01.00 Kliausi 6.30 (Ačiū kg) Tiek miegodamas, tiek ir ėjau. Ėjau (paskutinis) po Ripo, ir pastoviai buvau Sklinda kvapas pažasties 2002.08.14arba kažkelinta žygio diena. Arba kaip sekėsi vakar ir šiandien. Arba kas ką daro. Kai tuo tarpu Šaras maišo česnakus. Arba turo-kuro istorija. Kuro dar pakankamai turime. O turas? Turas tai toks daiktas randamas ant perėjų, viršūnių, arba šiaip šalia takelių ir kelelių. Ot tarkim ėjo Kuras per takelį, kelelį. Arba per perėją. Arba į viršūnę. Ir tada atėjo dėdė Kaksis. Ir Kuras (irgi dėdė) palydėjo dėdę Kaksį į paskutinę kelionę. Ir sudėjo ant jo dar akmenuką. O kadangi pasirodė gražu, tai uždėjo dar akmenuką. Ir dar vieną. Ir dar. Ir sudėjo Kuras dėdei Kaksiui paminklėlį. Ir tada ir kiti Kuro draugeliai pasekė dėdės Kuro pavyzdžiu. Ir nuo to laiko pradėjo vadinti Kaksio paminklus "Taurusis Kuro sumanymas". O kad būtų trumpiau - tiesiog turas... Ot gaila gaila, kad ant šiandieninės perėjos iki pat šios dienos niekas dėdės kaksio nepaliko... Perduodu žodį Kęstučiui. Justas 2002.08.18Šiandien visą dieną rūkas. Galvojau šianakt 4.00 išeisime į Elbrusą, bet - totali šikna! Tai visą dieną pramalėm šūdą. Justas atsitisė geležinės lovos liekaną ir visi vaikinai pozavo Šarui(fotografui) Aš su Ripu budėjau, tai puse dienos darėm pusryčius. Paskui aš ir Milda ėjom pasivaikščioti iki "скалы Пастухова", o vaikinai tuo tarpu sugebėjo iškeisti kilą makaronų į šokoladą. Kurį dėja jau suvalgėm. Rytoj - paskutinė diena bandymui sulipti į Elbrusą, jei ne - leidžiamės žemyn. Į šilumą. Nors tiesą sakant ir čia nelabai šalta. Bet sniego labai daug, per naktį gal kolius 7cm prisnigo. Užsnigo visus takelius ir Tomelio vakar išverstą košę(dėja tai buvo manai su spirgais ir suriu, Šarui nepatiko). Dabar visi tūno palapinėse. Linas su Dariumi tikriausiai miega, labai tylu jų palatkėj. Justas su Kieša žaidžia šachmatais, o pas mus vyksta kažkokie tvarkymai ir dar Tomelis prisiminė, kad Milda jam skolinga masažą. Tai kolkas į palapinę geriau nelįsiu. Ir dar šiandien atidarėm Gintarės siurprizą. Be visų skanėstų (kuriuos jau suvalgėm) radom nykštuko kepurę su bumbulu. Man jinai labai patinka ir as ją nešioju.Kol kas nieks neprieštarauja. Jinai geltona blizga. Ir gerai nuteikia iš toli. Kriste 8.18 2002.08.19Liūdesys ir neviltis. Nors guodžiu save, kad taip gal geriau, bet niekur nepasislėpsi nuo tų jausmų. Teks juos pergyvent. Visa grupė tikri šaunuoliai dar kovoja su Elbruso šlaitu, o tuo tarpu aš jau dribsau palapinėje.... Ir dar vadas! 4970m. tokiam aukšty apsisprendžiau grįžti. Nors žliumbk. Saulė šviečia danguje tik kur ne kur pavienis debesėlis. Įdealios sąlygos lipti. Gal kiek stiprokas vėjas, bet dabar ir jis ne toks kandus. Jau nuo 2h. nakties nemiegu nes iškišes galvą iš palapinės matau žvaigždes! Giedra. Reikia čiupti briedį už ragų. 3.30 pakeliu visus, o jau 3.55 jau išeiname. Daviau pylos Tomeliui ir Midai, kad tie neina, o lauks kol patekės saulė. (Dabar labai gailiuosi dėl to) Išeinam tamsoje. Šviečia du prožektoriai, Darius kažkur skuba, bet po 30min. tempas susivienodino ir pasidarė toks kokio ir reikia - nepergreitas, bet užtikrintas. Pučia stiprus vakarų vėjas, lipančių gan daug. Ties Pastuchovo uolomis pamatome aušrą, ir toliau niuniavau:"Saulele, motule, užtekėk..." Šąla koja ir ranka su ledkirčiu. Bandau mosuoti kojomis, bet vis tiek nieko nejaučiu. Jaučiu tik šalantį kulną. Pėdos kaip kaladės - neklauso. Klupinėju, griuvinėju. O aukščio nesijaučia, aklimucha gera! Stoju (n-tą kartą) mojuoju rankomis, kojomis... Nieko. Maunu batus ir trinu rankom. Pirštų nejaučiu. Jau ne vienas iš viršaus leidžiasi kojų atšilinėti. Vienas rusas stabteli pasiteirauti kaip sekasi, na šalu sakau. Tas nepatingėjo numauti kolines ir per pirštus pastuksenti... Skamba! Na padėjo apsiauti(nes rankos irgi sušalusios) ir išsitraukęs GPS pasakė:"4970m. neblogai, pats leidžiuosi nuo 5220, išėjau 3h. ryto. Va čia ir buvo klaida!" Va leidžiamės kartu. Pikta ant savęs! ~6h. ryto jau gal šilčiau būtų ir tas + prie Elbruso būtų padėtas! Nu ladna! Tai jau 2-as kartas kai neilipu į Elbrusą. Lauksiu 3-čio!!! O! Grįžo Milda! Nuo Pastuchovo. Jie išėjo 6.15 ir vis tiek pašalo. Tomas dar lipa. Jau darosi smagiau! |