Centrinis Tian-Šanis, Karakolo rajonas (ataskaita)

Kalnų kelionė C.Tian-Šanio Karakolo rajone

1999 07 30 – 1999 08 16

Maršrutas: Karakol miestas – upė Karakol – nakvynvietė “Skazka” – radialinis įkopimas į G.Akstino viršūnę 2A 4200 – ledynas Rytinis Ontor – perėja Ontor 1B 3900 – perėja Epiura 2A* 4400 – radialinis įkopimas į Albatros viršūnę 2A 4700 – ledynas Vakarinis Karakoltor – perėja Džigit 3A* 4800 – radialinis įkopimas į Džigit viršūnę 2B 5180 – ledynas Rytinis Ontor – nakvynvietė “Skazka” – ledynas Vakarinis Ontor – perėja Džety-Oguz 2B 4400 – ledynas Ailanyš – upė Džety-Oguz – perėja Arčator 1A 3900 – upė Čon Kyzyl Su – Pokrovka kaimas.

Vadovas: Saulius Šukaitis (saulius@cms.lt)
Fotografas: Robertas Kananavičius

Vilniaus Universiteto komanda

Dalyviai

1. Saulius Šukaitis, g.1970 - grupės vadas. V sudėtingumo kategorijos kalnų žygis Fanuose, 1991, dalyvis. IV s.k. C. Kaukaze vadovas. Vilnius, Viršuliškių 24-20, tel.414847.

2. Robertas Adomaitis, g.1976 - medikas, finansininkas. III s.k. kalnų žygis Altajuje, 1998, vadas. Vilnius, Architektų 212-52, tel.444032.

3. Arūnas Starkus, g.1970 - maistininkas. IV s.k. kalnų žygis Altajuje, 1998, dalyvis. Vilnius, Architektų 36-14, tel. 441454.

4. Laimis Jasinskas, g.1962 - remontininkas. III s.k. kalnų žygis Tian Šanyje, 1998, dalyvis. Vilnius, B.Sruogos 53-1, tel.775441.

5. Neringa Pumputytė, g.1979. III s.k. kalnų žygis Altajuje, 1998, dalyvė. Vilnius, Žemynos 15-59, tel. 478003.

6. Robertas Kananavičius, g.1974. fotografas, III s.k. kalnų žygis Altajuje, 1998, dalyvis. Vilnius, Kalvarijų 174-37, tel.772088.

7. Šarūnas Aviža, g.1975. V s.k. kalnų žygis Altajuje, 1998, dalyvis. Vilnius, Gelvonų 26-53, tel.465438.

8. Asta Žūkaitė, g.1973 - metraštininkė. V s.k. kalnų žygis Altajuje, 1998, dalyvė. Vilnius, Antakalnio 6, d. tel.629825.

Kelionės grafikas

Žygio inventorius

Inventoriaus panaudojimas

Akstino v.: katės, ledkirčiai (2ryšio virvės ant ledyno)
Ontoro per.: katės.
Epiūros per. : 2 pagr. virvės, ledsukiai, apraišai, katės, ledkirčiai.
Albatroso v.: 1 pagr. virvė ryšiui.
Džigito per.: visa įranga.
Džigito v. (nuo perėjos): viskas, išskyrus kilpas, uolų kablius.
Džety-Oguzo per.: visa įranga, išskyrus lapelius, juostas išsisukimui.

Visai nepanaudojome ratuko polispastui (nereikėjo gelbėjimo darbų), lavininio zondo bei lav. juostų. Juostos išsukti ledsukiams pakanka vienos, kastuvo - vieno.

Išlaidos

Traukinių bilietai (viskas pirkta iš anksto):
Vilnius - Maskva - 81.70
Maskva - Biškekas - 210.10
Biškekas - Maskva - 206. 40
Maskva - Vilnius - 81.70
Iš viso - 579.90 lt/žm.

Lėktuvo bilietai: 1243 lt.

Biškekas - Karakolas (mikroautobusas) - 26 lt/žm.
Karakolas - Biškekas (maršrutinis autobusas) - 15 lt/žm.
Draudimas: 108 lt - skridusiems lėktuvu, 120 lt - važiavusiems traukiniu (buvo draustasi ir kelionei). Visi draudėmės „Lietuvos draudimo“ Labdarių filiale.
Sunkvežimis Karakolo slėniu - 120 lt visiems.
Taksi - iš viso apie 20 lt/žm. Pastaba: lengvoji mašina iš Pokrovkos į Karakolą (apie 40 km) - 100 somų.

Kirgizijos viza ir iškvietimas - 180 lt/žm.
Viešbutis Karakole (prie stadiono) - 6 lt/žm/p.
Registracija Kirgizijos teritorijoje - 7 lt/žm.
Kalnų mokestis - 24 lt/žm.

Maistas (viskas pirkta Lietuvoj) - 160 lt/žm.

Apie maistą. Paimta 550 g/d/žm (apie 1900 kcal). Dar po 50 g prisidėjo dėl „siurprizų“. Maisto užteko. Mažoka buvo tik duonos (kiekvienas ėmė po 750 g visam žygiui). Prieskonių ir druskos buvo paimta per daug.

Maršruto aprašymas

Liepos 30 d.

Vakare užsakytas sunkvežimis iš Karakolo mus nuveža apie 12 km. palei Karakolo upę. Pakeliui mus stabdė „inspektoriai“ ir reikalavo mokesčio už buvimą draustinyje, bet mes pažadėjome rytoj sumokėti. Taip ir nesumokėjome. Išlipame jau sutemus, paeiname apie pusę kilometro ir stojame nakvynei. Lyja.

Liepos 31 d.

Ryte išeiname 7:15 h. Lietus nustojo, debesuota. Iš pradžių kylame palei Karakolo upę, paskui - palei Ontoro upę. 11 - 13 h - pietūs. Nakvynei stojame 15:30, jau išėję iš miško zonos. Nueita apie 14 km.

Rugpjūčio 1 d.

Visą dieną lijo, niekur nėjom.

Rugpjūčio 2 d.

Išeinam apie 8-tą. Giedra. Toliau kylam kairiu (orogr.) Ontoro upės krantu. Prasideda stambi morena, einam moreniniu šlaitu, ėjimas varginantis. 13:00 - 14:30 - pietūs. Apie 15 val. paliekam užmetimą prieš paskutini pakilimą link “Skazkos” . Kylam morena dar 300 m aukščiau iki Skazkos nakvynvietės. Stojam 17:00 h.

Rugpjūčio 3 d.
Akstino viršūnė 2A 4200 (radialinis)

Išeinam 8:50 h. Saulėta. Laikydamiesi dešinės, kylam morena iki ledyno. Ant ledyno dedamės kates. Paėję apie pusę kilometro, ten, kur ledynas išlėkštėja, susirišam ryšiais po keturis: uždaras ledynas. Oras genda. Nuo ledyno iki viršūnės apie 200 m pakilimas. Kopiam be kačių, mušdami pėdas sniege. Šlaitas stačiausioj vietoj - apie 30 laipsnių. Apie 12:30 užlipam šlaitu, iki viršūnės lieka nueiti dar apie 100 m. ketera, bet mes sėdame ant uolų pietauti, nes oras blogas, šlapdriba. Kai prasigiedrija nueinam iki viršūnės. Ten būnam 13:30. 14:30 pradedam leistis, oras vėl genda. Ant ledyno lynoja, einam savo pėdomis. 16:00 pasiekiam savo nakvynės vietą. Lyja. Naktį prasigiedrija. Šalna.

Rugpjūčio 4 d.
Ontoro perėja 1B 3900

Išeinam 7:50. Saulėta. Perlipam akmenų gūbrį tarp Ontoro ledynų. Užsidedam kates ir kylame ledynu. Ledynas išraižytas plyšių. Keli šimtai metrų prieš perėją ledynas suplokštėja, yra gilaus sniego, po juo- siauri plyšiai. Geriausia praeiti kuo anksčiau ryte. 12:45 - 14:30 - pietūs ant morenos prie perėjos pakilimo. Yra tekančio vandens. Į perėją kylam nelabai maloniu nuobirynu pusę valandos. Nusileidimas iš pradžių - uolos, paskui sniegas, nestatus ledynas. Greitai nusileidžiam ant Džigito ledyno. Nuo jo nestačiu ledo šlaitu einam aukštyn, link Epiuros perėjos. Stojame 16:30 ant morenos kairėje (ėjimo kryptimi). Yra aikštelės.

Rugpjūčio 5 d.
Epiuros perėja 2A* 4400, Albatroso viršūnė 2A 4700

Išeinam 7:40. Nuo nakvynvietės paeinam ledynu iki perėjos pakilimo. Jo pradžioje ant sniego padarom trumpą stabdymosi technikos treniruotę. Pakilimas pradžioje nestatus, snieginis - firninis, einam be kačių, kai kur mušam pėdas. Aukščiau vidurio yra keletas plyšių. Į perėją lipome ne tiesiai, o sukome į dešinę, nes ten pakilimas buvo lėkščiausias ir trumpiausias, manėme, kad galėsim užlipti be virvių. Bet kelią pastojo bergšrundas, kabinome turėklą. Virš bergšrundo po plonu sniego sluoksniu buvo ledas, todėl pakabinome 50 m virvę ant ledsukių kampas apie 30 laipsnių. Turėklu užlipome ant keteros, o paskui ryšiais kilome palei ją į perėją. Sniegas gilus. 13:00 buvome ant perėjos. Pasileidę uolomis žemyn į kitą pusę randame aikšteles ir įkuriam stovyklą, pietaujam. Randame ir tekančio vandens. 15:00 išeiname į viršūnę. Praeiname sniegą ir imame kilti uolomis ryšiais po keturis. Greitai pamatome, kad uolos byrančios, ketera stačiais šlaitais ir kai kur labai siaura, o mūsų grupės ėjimas gana lėtas. Dėl to nusprendžiame visi nelipti. Trys grupės nariai kopdami su pakaitine sauga 17:00 pasiekia viršūnę ir dar prieš tamsą sėkmingai nusileidžia. Visą dieną buvo puikus oras.

Rugpjūčio 6 d.

Išeinam 7:50. Saulėta. Nuo nakvynvietės leidžiamės ryšiais uždaru Epiuros ledynu, pereinančiu į ledokritį. Laikomės dešinės. Ledokritis sustatėja, pereinam ant morenos. Nusileidžiame iki Karakol-Toro ledyno ir pradedame juo kilti. Nepradėti kilti morena, nenusileidus ant ledyno, nes paskui nusileidimas ant ledo bus komplikuotas. Ledynas atviras, be plyšių maždaug iki posūkio. 11:30 - 13:00 pietaujame. Už posūkio yra statokas pakilimas su atvirais plyšiais, kylame kairiąja puse (orografiškai), su katėmis. Paskui ledynas uždaras, susirišame. Džigito papėdėj daug sniego (vietomis iki kelių). Stojame 16:00. Trumpalaikis sniegas, kruša.

Rugpjūčio 7 d.
Džigito perėja 3A* 4800

Išeinam apie 6:30. Giedra. Planavom kilti lediniu kuluaru tarp ledokričio ir uolų . Kiek palypėję nuo nakvynės vietos, pamatome, kad didesniąja kuluaro dalimi teka vanduo. Taigi kuluaras gana pavojingas. Pakylam sniegu apie 30 laipsnių dešiniau, link uolų keteros, kylančios palei kuluarą. Yra plyšių. Ant uolinės sienelės patogiausioj vietoj kabinam apie 25 m ilgio apie 80 laipsnių turėklą. Toliau lipam ketera. Pavojingesnėj vietoj, kabinam apie 50 m. ilgio apie 35 laipsnių turėklą greta uolų ant ledo šlaito, paskui dar vieną apie 35 laipsnių - ant uolų. Toliau apie 60 laipsnių uolomis horizontaliu turėklu traversuojam kairiau ir išlipam ant to paties ledinio kuluaro viršutinės dalies (apie 60 m. ilgio turėklas). Kuluare buvo apie 10 m. stataus ledo apie 35 laipsnių atkarpa, viršuje – status apie 30 laipsnių gilus sniegas. 13:30 - 15:30 pietaujam. Užtrunkam, nes ieškom kuluare pamestos katės. Po pietų toliau kylam link perėjos. Einam susirišę, bet plyšių nepasitaiko. Nestatu, apie 20 laipsnių gilus sniegas. Sunku eiti dėl gilaus sniego ir aukščio. 16:30 pasiekiam perėją 4800 m. Sutinkam besileidžiančią nuo viršūnės rusų alpinistų grupę. Ant balno vietos daug, atsiveria puiki panorama į abi puses. Įsirengiam stovyklavietę pasileidę truputį žemiau prie uolų. Nakties temperatūra -17 laipsnių.

Rugpjūčio 8 d.
Džigito viršūnė 5180

Išeinam 7:40. Saulėta. Lipam ryšiais rusų grupės pėdomis, kurios eina iš pradžių kairiąja šlaito puse apie 30 laipsnių (ėjimo kr.). Kur šlaitas sustatėja apie 35-40 laipsnių, kabinam 50 m. ilgio turėklą (reikėtų 60 m.), po sniegu - ledas. Toliau apie 30 laipsnių šlaitas - praeinam ryšiais, dar toliau - vėl statesnė ledo atkarpa (50 m. apie 35 laipsnių turėklas), kurią užlipam arčiau dešiniojo šlaito šono. Neprieiti per arti - yra nemažas karnizas. Iki viršūnės lipam sniegu ryšiais apie 30 laipsnių, pakaitine sauga. 12:00 pasiekiam viršūnę. Pati viršūnė - sniego karnizas, todėl ant paties smaigalio nelipame, o įsitaisome už kokių 5 m nuo jo ant akmenų. Vietos visai nedaug. Nusileidinėti pradedam 12:30, naudojamės savo paliktomis virvėmis. Paskutinieji ant perėjos nusileidžia 13:30. Papietaujam. 14:00 pradedam leistis nuo perėjos. Oras geras. Traversuojam su sauga apie 30 laipsnių šlaitą į kairę iki uolų. Leidžiamės žemyn nuo jų ledo šlaitu apie 40-50 laipsnių palei uolas, kuriose yra paliktos trys kilpos. Paskui uolos baigėsi, sukame ledsukius. Šlaito statumas - apie 45 laipsniai. Leidomės iki uolų keteros. Iš viso pakabinome 380 m. virvių (50, 50, 40, 50, 50, 50, 40, 50). Praėjus valandai nuo leidimosi pradžios, oras labai pagedo: kruša, sniegas, vėjas. Ėmė temti. 18:30 sustojome nakvynei ant uolinės keteros. Vienai palapinei vietos yra ten, kur baigiasi ledo šlaitas ir prasideda uolos. Nuo čia iki patogesnės vietos nakvynei uoline ketera reiktų eiti dar apie 3 valandas. Sunki nakvynė 8-iese vienoje palapinėje.

Rugpjūčio 9 d.

Išeinam 8:45. Ant uolinės keteros pakabinam dar apie 200 m. virvių per 3 “žandarmus”. 11:00 pasiekiam snieginę keterą. Toliau einam ryšiais. Yra pora statesnių vietų. Vienur nučiuožiam gliseriu, kitur pakabinam turėklą. Leidžiantis ketera, reikia nepražiopsoti uolinio kuluaro kairėje (leidimosi kryptimi). Kuluaras byrantis, yra keletas 2-3 m aukščio “slenksčių“, kuriuos įveikiame laisvu laipiojimu. Kuluaru mes per dvi valandas nusileidome ant Ontor ledyno. 16:00 - 17:00 pietaujam. Lynoja. Greitai vėl išlenda saulė ir mes toliau leidžiamės ledynu (atviri plyšiai). Gana geitai stojam nakvynei ant paviršinės morenos.

Rugpjūčio 10 d.

Pusdienis poilsio. Po pietų patraukėm ledynu žemyn iki užmetimo. Maždaug po valandos pasiėmėm užmetimą ir tuo pačiu takeliu kaip ir žygio pradžioje užkopėm iki Skazkos nakvynvietės.

Rugpjūčio 11 d.

Ryte išeinam apie 8-tą valandą. Oras geras. Perlipę akmenų gūbrį, pradedame kilti dešiniąja (ėjimo kryptimi) Ontor ledyno atšaka link Džety - Oguzo perėjos. Apie 11-tą valandą priešpiečiaujam ir tariamės, kaip įveikti perėją. Apatinė dalis - sniego šlaitas, viršutinė -uolinė siena. Ten, kur uolų siena trumpiausia, lipti pavojinga, nes matosi sniegu nuvažiavę akmenys. Todėl nutariame, kad lipant sniego šlaitu, reikia laikytis dešinės ir patogioj vietoj pradėti kopti uolomis įstrižai į dešinę. Kadangi uolos byrančios, nutariame pasiųsti tris žmones kabinti virvių ir paruošti trasos visai grupei, o kiti lieka apačioje laukti. Virvių kabintojai grįžta pakabinę ant uolų 3 virves po 50 m. Kadangi jie pavargę, o laiko iki tamsos nedaug, į perėją nelipame. Truputį grįžtame ir užkopę ant morenos gūbrio kairėje (orografiškai), išsilyginam aikšteles palapinėms.

Rugpjūčio 12 d.
Džety - Oguzo perėja 2B 4400

Ryte išeinam apie 9-tą val. Šviečia saulė. Šlaitas lygus iki 30 laipsnių, tik vienoj vietoj yra plyšių, kur pasikabiname turėklą. Toliau šlaitas statesnis, kopiame vakarykštėmis mūsiškių pėdomis. Sustojame saugioj vietoj prie uolų, iki virvių pradžios pakabiname dar vieną apie 10 m turėklą sniego šlaitu. Uolos birios, 30-50 laipsnių statumo, žumaruojant įveikiamos gana nesunkiai, poroje sunkesnių vietų tenka gerokai padirbti. Viena iš jų - beveik neigiamas kampas pačioj pabaigoj. Uolose yra senų kablių. Ant perėjos buvome apie 13-tą valandą, paskutinieji - dar valanda vėliau. Pietaujame. Bekylant iš apačios ledynu ima slinkti žemi debesys. Oras greitai genda, matomumas blogėja. Ima snigti. Akivaizdu, jog artinasi ciklonas. Todėl mes atsisakome planų lipti į Karakolo viršūnę. Nusileidinėjame Ailanyš ledynu. Nusileidimas lėkštas, yra plyšių. Ledokritį apeinam iš dešinės ir gana greitai ant šoninės morenos statomės palapinę. Nuo perėjos nusileidome apie 400 m. Sninga, pučia vėjas. Matomumas blogas.

Rugpjūčio 13 d.

Anksti ryte buvo nustoję snigti, bet paskui vėl visą dieną snigo, žemiau pasileidus sniegas perėjo į šlapdribą. Iki priešpiečių nusileidome dar apie 400 m. Morena buvo užklota maždaug 15 cm. storio sniego sluoksniu. Toliau sniego mažiau, bet pirmoji žolė irgi po sniegu. Greitai išryškėja takelis, vedantis dešiniuoju ledyno kraštu žemyn. Jis eina morenos gūbriu, kuris vietomis pavirsta aštria ketera. Pietaujame nusileidę į slėnį. Pavakare snigti nustoja. Po kelių valandų stojame nakvynei. Kuriame didelį laužą džiovinamės drabužius.

Rugpjūčio 14 d.
Arčatoro perėja 1A 3900

Išėjom apie 11-tą valandą. Oras pasitaisė, išsigiedrijo. Gerai išmintu taku priėjome vietą, kur upę galima pereiti storu rąstu. Jis buvo papuvęs ir slidus. Pora žmonių užsidėjo kates ir ištiesė turėklą likusiems bei pernešė visų kuprines. Santakoje tilto nėra, galima perbristi arba paeiti atgal apie 200 m palei u.Baitor iki storo kamieno kitan krantan. Takas vedantis į perėją eina kairiuoju (orogr.) upelio krantu, paskui dešiniuoju. Pietavome apie 14-tą valandą jau išėję į pievas. Kaitino saulė, bet arčiau perėjos žolę dar dengė sniegas. Vos pasiekėme moreną, vėl užslinko debesys. Takas iki perėjos šlaito eina dešiniuoju (ėjimo kryptimi) morenos gūbriu. Orientavomės pagal turus. Eiti buvo sunku, klimpom į gilų sniegą, kojos smigo tarp didelių akmenų. Ant perėjos buvome 19:30. Pasileidę iki upelio stojome nakvynei.

Rugpjūčio 15 d.

Naktis buvo šalta, bet ryte švietė saulė ir oras įšilo. Ėmėm leistis apsnigtomis pievomis žemyn. Greitai sniegas pasibaigė, nusileidome į slėnį ir ėmėm eiti keliu. Per pietus išimaudėme Džilisu karštuosiuose šaltiniuose, kurie yra namukuose prie kelio. Prasideda gyvenamos vietos. Kas naudojasi perpieštu žemėlapiu iš Lietuvos, reikia turėti omeny, kad šitos kelio atkarpos mastelis netikslus.

Rugpjūčio 16 d.

Kelias geras, todėl einam sparčiai. Po kokių dviejų valandų priėjome kaimą. Čon Kyzyl Su kaimas yra apie 4 km ilgio. Yra viena parduotuvė, bet maisto prekių ten beveik nėra, nes vietiniai gyventojai viską darosi patys. Duonos galima nusipirkti pas gyventojus. Autobusai čia nevažiuoja. Nuo Čon Kyzyl Su iki Pokrovkos - gera valanda kelio. Iš Pokrovkos važiuoja autobusai į Karakolą. Bet greičiausiai ir gana nebrangiai galima nuvažiuoti „taksi“ - lengvąja mašina.

Išvados ir rekomendacijos

Keletas pastabų apie kopimą į Džigito viršūnę

Nuo V.Karakoltor ledyno į Džigito perėją kopti galima ir anksti ryte lediniu kuluaru (apie 200 m ledo apie 35 laipsnių.) Anksčiau (apie 4-5 val ryto) pradėjus kopimą įmanoma suspėti pasiekti viršūnę iki vakaro ir nusileisti iki perėjos. Nusileidimą link Ontoro ledyno nuo perėjos balno patogiau pradėti ryte, kad išvengti ankštos nakvynės ant keteros. Nusileidimą uoliniu kuluaru galima keisti į nusileidimą apie 30 laipsnių sniego šlaitu link Ontoro perėjos.

Kiti maršruto etapai yra daug kartų įveikti Lietuvos keliautojų ir pridurti ką nors naujo labai sunku.

Apdovanojimai

Ką turime, tuo ir didžiuojamės…

1999 metų Pabaltijo kalnų sporto čempionato Balticum 99 rezultatai lėmė, kad mes be didesnio pasipriešinimo tapome nugalėtojais kalnų žygių klasėje. Be butelio šampano mums dar atiteko diplomas, bei prizas – puiki kalnų fotopanorama, įsprausta į paveikslo rėmus.

1999 metų Lietuvos alpinizmo čempionate mūsų įkopimas į Džigito viršūnę užėmė trečią vietą. Klubelyje (VUŽK) yra ta proga įteikta įrėminta nuotrauka su kalnų vaizdu.