Centrinis Kaukazas (ataskaita)

Lietuvos Keliautojų Sąjunga

VILNIAUS UNIVERSITETO ŽYGEIVIŲ KLUBAS

Trečios kategorijos kalnų žygio, praeito Centriniame Kaukaze 2003 m. rugpjūčio 1 – 24 dienomis

Ataskaita

Grupės vadovas: Irmantas Kašalynas

Adresas: Erfurto 50-61, Vilnius

Maršrutinės knygelės Nr.: B-03-47

Žygio rajonas

Centrinis Kaukazas: Adylsū, Adyrsū upių slėnių kalnagūbriai ir Elbruso regioninis parkas.

Bendra žygio shema

Grupės sudėtis

Įveiktas maršrutas

Įrangos sąrašas

Finansai

Žygio aprašymas

Rugpjūčio 5 d.

Į Нальчик miestą atvykome ryte apie 5 val. Stotyje pasitinka komersantai su pasiūlymais nuvežti, kur reikia, ir padėti gauti leidimus bei registracijas. Pirmą sykį atvykusiems tai tinka, todėl iškarto prisišliejame prie rusų grupelių ir sutariame kainą iki alpinistinės stovyklos Улу-Тау. Kai susėdame į autobusiuką ir paaiškėja, kad mes – ne rusai, kaina pasikeičia beveik dvigubai. Po derybų grįžtame prie pradinės kainos, bet už trumpesnį atstumą: kaina iki Верх. Баксан gyvenvietės 250 Rub./žm., už papildomą 1000 Rub. – iki alpinistinės stovyklos Улу-Тау (12 km į viršų). Antrojo etapo atsisakome. Leidimus į pasienio zoną nemokamai daromės Нальчик mieste. Tam reikia po dvi kopijas visos grupės (vardas pavardė, gimimo metai ir paso numeris) sąrašo ir kelionės maršruto. Vienas komplektas su pasieniečių rekvizitais grąžinamas mums ir naudojamas viso žygio metu. Dokumentai tvarkomi nuo 9 valandos. Turėdami laisvo laiko nusiperkame benzino bei gerus spalvotus Elbruso rajono žemėlapius (1:80 000 – jame yra beveik visas mūsų maršrutas; 1:50 000 – Elbruso kalnas), išsiunčiame laiškus elektroniniu paštu. Mieste daugelio parduotuvių darbas prasideda 9:00.

Registraciją atliekame Тырнауз miestelyje. Oficialiai tai kainuoja 50 Rub./žm., bet iš mūsų surenka po 60. Reikalingas grupės ir kelionės maršruto sąrašas. Ši tarnyba dirba su pietų pertrauka (nuo 12 iki 13). Mes viską sutvarkome iki pietų. Tiek registracijos, tiek pasienio tarnybos darbas atliekamas gan greitai, ir reikia pripažinti, kad nemažai prie to prisidėjo mus vežantys vairuotojai.

Iki šalia Верх. Баксан gyvenvietės esančio Адырсу upės krioklio atvažiuojame apie 12 valandą. Čia už nuvežimą iki alp. stov. Улу-Тау pasiūloma 600 Rub., t.y. kaina sumažėjo beveik dvigubai! Atsisakome. Paleidžiame transportą ir pietaujame krioklio viršuje. Pradedame judėti apie 14 val. Ėjimas keliu gan nuobodus ir kaip pirmą dieną varginantis, tačiau pamažu darome aklimatizaciją. Po 2 val. ėjimo pasiekiame Сулукол-Су upę. Čia dviems žygio etapams paliekame maistą ir nereikalingus daiktus. Apie 18 val. pajudame keliu link alp. stov. Улу-Тау. Šalia veikiančios alp. stov. Джайлык pereiname paskutinį kartą Адыр-Су upę. Pastaba: einant šiuo maršrutu, šioje vietoje nereikia keltis per tiltą. Perėję tiltą po 15 min stojame nakvoti tarp veikiančios ir neveikiančios Джайлык alpinistinių stovyklų (žr. 1 nuotr.). Nueita apie 12 km.

Rugpjūčio 6 d.

Ryte lyja. Susiruošiam tik 11:30, kai truputį pragiedrėja. Po svarstymo – grįžti ar eiti pirmyn iki perėjimo per upę, nusprendžiame judėti į priekį. Per valandą pasiekiame alp. stov. Улу-Тау, iki kurios jokio tilto ar perėjimo per upę Адыр-Су neaptinkame. Už stovyklos po 15 min. kelio yra pasieniečių postas ir tiltas. Grįžtame kitu upės krantu atgal ir po 45 min. prieiname upę, atitekančią nuo Койавганауш perėjos. Neperėję į kairįjį (visur ortografiškai) upės krantą kylame į viršų link uolų. Prie krioklio uolos stačios ir slidžios. Kol užtrunkame bandydami užlipti ant uolų, kitame upės krante turistai parodo taką ir lengvą perėjimą per upę. Visa grupė grįžtam ir persikeliam į kitą krantą.Viso užtrunkam iki 15 val. Kairiame upės krante yra žolinis šlaitas ir jame suformuotas aiškus takas. Pietaujame priešais neįveiktą krioklį. Po pietų per 1.5 val. ėjimo pasiekiame paskutinę žalią aikštelę. Iš čia kylame dar apie 25 min., kol pasiekiame paskutines tinkančias nakvynei aikšteles, kuriose nėra žolės. Nueita apie 12 km.

1 nuotr. Nakvynė tarp veikiančios ir neveikiančios alpinistinių stovyklų Джайлык

2 nuotr. Ant perėjos Койавганауш (1A, 3500 m)

Rugpjūčio 7 d.

Keliamės 6, išeiname 8 val. Po 4 ėjimų po 30 min. esame perėjos papėdėje. Ilgiau atsipūtę kylame į perėję. Ant Койавганауш perėjos (1A, 3500 m) užlipame apie 12:30 val. (žr. 2 nuotr.). Vėjo nėra. Matomumas geras. Nuimame Maskviečių Olego ir Tatjanos tą pačią dieną paliktą raštelį. Pradedame leistis apie 13:40. Po geros valandos sustojame pietauti ant morenos tarp dviejų ledynų. Čia yra švaraus vandens ir geros aikštelės nakvynei. Po pietų ilgiau nesustodami nusileidžiame iki aikštelių Зел. Гостиница. Pastaba: į kairįjį Адыл-Су upės krantą reikia pereiti, iki upė išteka iš po ledyno. Už aikštelių Зел. Гостиница paėjus apie 2 km. yra tiltas per Адыл-Су upę. Perėję tiltą pasukame atgal link Адыл-Су perėjos. Paėję kelis šimtus metrų stojame nakvoti pievelėje. Nueita apie 15 km.

Rugpjūčio 8 d.

Ryte išsiruošiame truputį po 8 val. Priėjus pirmąjį nuo tilto Адыл-Су upės intaką, juo pradedame kilti link Адыл-Су perėjos. Ši upė nedidelė ir lengvai pereinama daugelyje vietų. Lynoja. Apie 9:30 prieiname apie 50 m krioklį, kuris prisispaudžia mus prie žolinio-moreninio šlaito (žr. 3 nuotr.). Virš krioklio pakylame kairiuoju krantu dviem grupėmis: viena – žolėtu šlaitu (ganėtinai statu ir slidu), antroji – akmeniniu kuluaru (jo viduryje yra sudėtingesnis kelių metrų praėjimas). Kuris geresnis, sunku pasakyti, tačiau šioje vietoje užtrunkame iki 11:30. Tolimesnis kilimas yra paprastas ir be didesnių kliūčių: galima eiti tiek vienu, tiek kitu upės krantu. Kylame aukštyn laikydamiesi kairiojo kranto. Aukštupyje upė išsišakoja. Pasirenkame kairįjį upelį. Virš jo slėnio ant pievos išlipame apie 13 val. Einame link akmeninio cirko su nedideliu pažemėjimu centre, priešais kurį apie 14:30 stojame pietauti (žr. 4 nuotr.). Judėjimo kryptis tarp Š ir ŠR. Eidami link pietų vietos, dešiniame kalnagūbryje (R kryptis) stebėjome perėją primenantį nužemėjimą. Papietavusi dalis grupės padaro žvalgybą. Deja klaidingai nusprendžiame, kad būsime praėję Адыл-Су perėją. Suklaidina žemėlapyje pažymėta R Адыл-Су perėjos kryptis, o taip pat šalia jos pažymėta Курмычи perėja, kuri, kaip manome, ir buvo iš toli matoma. Grįžtame atgal, traversuojame link nedidelių sniego-ledo lopinėlių, kurie yra R slėnio dalyje. Po 1 valandos ėjimo prie šių lopinėlių randame gerą vietą nakvynei. Stojame. Akivaizdus takelis į “perėją”. Kol vieni ruošia vakarienę, kiti nueina apsižvalgyti. Viršuje yra turas, bet, deja, nusileidimas nuo šios “perėjos” – į tą patį Адыл-Су upės slėnį (į vietą kur upė įteka ties Зел. Гостиница). Taigi apsistojome viršūnės Дружба papėdėje. Nueita apie 10 km.

Rugpjūčio 9 d.

Išeiname 8 val. Traversuojame šlaitą ir sugrįžtame prie to paties akmeninio cirko. Priėjus prie pat cirko R atsiveria aiškus pakilimas į perėją. Tai dera su pažymėjimu žemėlapyje. Per 1 val. byrančia akmenų morena pakylame iki tariamos perėjos balno. Priekyje – sniego šlaitas, kuris kyla aukštyn dar apie 500m. Š kryptimi akmeninės uolos, kuriomis truputį paėjus matomas pakilimas į viršūnę. Ir visgi iš toli matomo akmeninio cirko sienoje ir yra Адыл-Су perėja. Antrą sykį ne ten! Bandome traversuoti akmeninę cirko sieną. Toks traversas atrodo sudėtingas ir pavojingas. Tenka grįžti atgal. Nusileidžiame visą peraukštėjimą. Cirko apačioje perėjos nebematyti. Kylame neryškiu takeliu tarp uolų tiesiog statmenai į perėją. Pasiekę perėjos aukštį pastebime, kad vėl išklydome į šoną per 200m. Stojame nedidelėje akmeninio šlaito aikštelėje. Grupė užsideda apraišus. Po žvalgybos paaiškėja, kad likęs apie 100m pakilimas taip pat bus byrančiais akmenimis. Šį byrantį kuluarą praeiname po du. Jo viršuje tarp dviejų “akmeninių pirštų” praeiname per vidurį. , kurį pavyksta apeiti. Už šios akmeninės sienos yra ledynas, ant kurio išlendame šiek tiek aukščiau už perėją. Ledynas suplyšęs ir uždaras. Apie 15:30 ryšyje nusileidžiame į Адыл-Су perėją  (1Б, 3300m, žr. 5 nuotr.).  Ant

3 nuotr. Krioklys kylant link perėjos Адыл-Су

4 nuotr. Akmeninis cirkas ir žemiausioje jo vietoje perėja Адыл-Су.

perėjos randame turistų grupės iš Bresto 2003.08.07. paliktą raštelį. Apie 16 val. dviem ryšiais pradedame leistis žemyn matomomis pėdomis. Einame laikydamiesi kairiojo ledyno krašto. Nulipę nuo pirmojo ledyno išsirišame. Žemiau matyti du ‘8’ forma išsidėstę ežeriukai, link jų ir leidžiamės. Prie vieno iš dviejų ežeriukų apie 17:30 stojame valgyti. Po valandos vėl leidžiamės žemyn turais pažymėtu takeliu, tačiau stačiame molingame šlaite takelis greitai išnyksta. Kas kaip nusileidžiame link antrojo ledyno krašto, kuris veda link apačioje matomo ežero-užtvankos. Čia dešiniame krante yra kelios aikštelės nakvynei bei takas žemyn. Einame, kol pradeda temti. Dešiniame slėnio krante prie upės pavyksta surasti tinkamą nakvynei aikštelę. Stojame apie 20:30 val. Apačioje matyti veikiančios alp. stov. Джайлык pastatai. Nueita apie 13 km.

Rugpjūčio 10 d.

Laikydamiesi dešinio upės kranto iki alp. stov. Джайлык nusileidžiame per 40 min. Nuo išlikusio keltuvo liekanų viena grupės dalis eina keliu, kuris veda truputį žemiau alp. stov. Джайлык, kita – takeliu (laikosi dešinės) ir nusileidžia tiesiog prie tilto per Адыр-Су upę. Dabar liekame kairiame upės krante, kur yra gelbėtojų nameliai, už kurių randame gerą vietą nakvynei (žr. 6 nuotr.): laužavietė, vanduo, malkos, pieva. Šalia yra dar kelios laužavietės. Per 2.5 valandos atsinešame paliktą prie Сулукол-Су upės maistą antram ratui. Likusį laiką ilsimės. Nueita 4 km.

Rugpjūčio 11 d.

Įvertinę savo galimybes ir tai, kad pagrindinis žygio tikslas – įkopimas į Elbrusą, koreguojam antrojo rato maršrutą. Jį sutrumpinam, pasirinkdami per. Кулумкол (1Б) radialinė ir per. Голубява (2A). Pagal turimą rusų grupės ataskaitą turėtų pakakti 4 dienų.

Išeiname 8:20. Po 30 min. prieiname sugriuvusios alp. stov. Джайлык liekanas. Čia įsikūrę pasieniečiai. Tikrinami pasai ir leidimas į pasienio zoną. Perėję upę per tiltą vėl sutinkame pasieniečius. Antras patikrinimas paprastesnis. Apie 11:30 prieiname slėnių atsišakojimą į per. Кулумкол ir per. Голубява. Randame aikšteles, kur įkuriame stovyklą. Pasiimame pietums maisto bei reikalingą įrangą ir apie 12 val. išeiname į per. Кулумкол. Stačiu šlaitu (žolėje takas) pakylame į stovyklavietę Райские начёвки. Paskutinį kartą apsvarstome galimybę šiandien suspėti į perėją. Pasak rusų instruktoriaus iki balno turime užlipti per 1 val. 30 min., nuo ten dar tiek pat lieka iki perėjos. Iš tiesų, per nurodytą laiką pasiekiame balną. Papietaujame. Prasilenkiame su keliomis dešimtimis alpinistų, kurie leidžiasi nuo Тютю-Баши viršūnių. Ant ledyno pučia smarkus, gūsinis vėjas. Į perėją apie 15:30 išsiruošiame penkiese. Ryšyje per 20 min. pereiname ledyną, o per kitas 30 min. pakylame į perėją Кулумкол (1Б, 3940m, žr. 7 nuotr.). Viršuje ledynas suplyšęs, yra vandens. Randame turistų iš S.Peterburgo raštelį. Nuo perėjos gerai matoma mūsų atsisakyta perėja Спартакиады (žr. 8 nuotr.) ir priešingoje pusėje perėja Голубява (žr. 9 nuotr.). Pradedame leistis apie 17:00. Grįžtame tuo pačiu keliu. Ledyną praeiname ryšyje. Į stovyklą nusileidžiame truputį prieš 19:00. Nueita apie 13 km.

Rugpjūčio 12 d.

Keliamės apie 8 val., išeiname apie 10 val. Per 3 val. pakylame iki stovyklavietės Сред.Кичкидарские ночёвки. Pučia vėjas, lyja lietus, krinta ledų kruša. Statome palapines. Naktį lyja, pučia labai stiprus vėjas. Nueita apie 4 km.

5 nuotr. Ant perėjos Адыл-Су (1Б, 3300m)

6 nuotr. Nakvynės vieta kairiame Адыр-Су upės krante priešais alp. stov. Джайлык

7 nuotr. Link perėjos Кулумкол (1Б, 3940m).

8 nuotr. Nuo Кулумкол perėjos matoma perėja Спартакиады (2A).

Rugpjūčio 13 d.

Keliamės apie 5, išeiname apie 7 val. Dangus išsigiedrinęs. Kalnų šlaitai padengti šviežiu sniegu. (žr. 10 nuotr.). Apie 9 valandą prieiname pakilimą į perėją Голубява. Pakilimas – tai status ledo-sniego šlaitas. Sniegas dar gerai sušalęs. Dedamės apraišus ir kates. Matomomis pėdomis lipame į viršų iki pusės perėjos aukščio (daugiau kaip 100 m). Aukščiau sniego sluoksnis suplonėja. Pakabiname vieną virvę (50 m). Viršuje pritrūksta apie 10 m virvės (atviras ledas). Statumas ne toks didelis, todėl, kol pirmieji užlipa virve, padarom pėdas į perėją. Ant Голубява per. (2A, 3770m, žr. 11 nuotr.) esame apie 10:30. R kryptimi matyti Elbrusas, į priešingą pusę – P.Kaukazo kalnagūbris. Ant perėjos yra užuovėjos. Du grupės nariai jaučiasi blogai. Apie 11:30 pradedame leistis žemyn. Iki ledyno (apie 100 m) nusileidžiame “gyva” morena (žr. 12 nuotr.). Ledynas uždaras. Visą kelią laikomės ledyno kairės pusės. Einame ryšiuose iš pradžių neryškiomis pėdmis, kurias prie atvirų plyšių pametame. Apėjus pirmąjį ledyno laiptelį apie 14 val. stojame pietauti. Apačioje matyti du slėniai. Po valandos einame link tolimesniojo slėnio, kur pagal aprašymus turi būti stovyklavietės. Pirmajame slėnyje iš ledyno ištekėjusi upė dingsta po morena. Čia lengvai pereiname upę ir kylame traversu į pylimą, skiriantį du slėnius. Antrajame slėnyje nuo viršaus atitekantis vanduo renkasi nedideliame ežeriuke. Čia yra daug aikštelių. Stojame apie 17 val. Nueita apie 8 km.

Rugpjūčio 14 d.

Vienas iš mūsų blogai jaučiasi, todėl liekame dienoti. Apie 7:30 val. dviese išeiname žvalgyti kelio į perėją. Greitai prieiname labai suskilinėjusį ledyną. Kylame morena laikydamiesi ledyno kairės pusės. Pasibaigus morenai išeiname ant ledyno ir užsidedame kates bei apraišus. Tarp plyšių ieškome kelio į viršų. Prie didesnių plyšių darome saugas. Gerokai užtrunkame. Laikomės kairėje pusėje esančios uolos. Palipus aukščiau, ši uolinė siena baigiasi ledokričiu. Iš čia apačioje matyti ežeriukas. Tad teoriškai galima būtų grįžti į nakvojimo vietą. Iš čia pakylame lediniu gūbriu į viršų (apie 50 m, reikia kačių). Truputį paėjus sniegu ŠV kryptimi pasimato perėja. Perėjos kairėje pusėje išlikę neryškios pėdos. Sekdami jomis apie 11 val. užeiname į perėją Грановского (2A, 3800 m). Viršuje plyšiai. Oras saulėtas, debesų nėra. Matyti Elbrusas ir priešingoje pusėje Pagrindinis Kaukazo Kalnagūbris, kuris greitai pasislepia po debesimis. Randame 2003.08.11 dienos turistų iš Volžskovo miesto paliktą raštelį. Apie 12:30 pradedame leistis žemyn. Ieškome optimalaus kelio. Tačiau, nieko geriau neradę, grįžtame savo pėdomis. Nuėję 2/3 kelio sutinkame grupę iš Rostovo, kylančią į perėją. Likusį kelią nusileidžiame jų pėdomis. Sniegas patižęs. Stovykloje esame apie 14 val. Grupėje sveikatos negalavimai praėję. Po pietų trumpai treniruojamės su įranga.

Rugpjūčio 15 d.

Atsikeliame 4 val., o išeiname apie 6 val. Žinomu keliu apie 9:30 pakylame į perėją Грановского (2A, 3800 m, žr. 13 nuotr.). Ant perėjos randame du raštelius: iš Rostovo ir iš Odesos. Leistis žemyn pradedame 10:20 val. Nusileidimas statokas. Matomos vakarykštės pėdos. Sniegas sužalęs ir su katėmis gerai laiko. Pirma nusileidžiame link siaurėjančios sniego keteros (apie 200 m). Nuo čia leidžiamės į dešinę pusę dulferiu (50 m). Vienos virvės neužtenka, kad pereitume plyšį esantį ledokričio apačioje (statmenai ledokričiui). Plyšys vietomis užkištas sniegu. Perėjos šiaurinėje dalyje saulės dar nedaug, todėl plyšį senomis pėdomis pereiname per sniego tiltą. Leidžiamės ŠV kryptimi link matomos morenos. Žemiau ledynas atviras ir labai suplyšęs (žr. 14 nuotr.). Laikomės ledyno dešinės pusės. Žemiau, kai morena suskyla į dvi, einame ledyno viduryje esančia morena. Apie 13:30 stojame pietauti. Einame į žvalgybą. Tako, kuris žemėlapyje pažymėtas dešinėje slėnio pusėje, nesimato. Be to, dešinįjį kraštą nuo mūsų skiria ledo skardis, norint jį apeiti reiktų grįžti atgal.

9 nuotr. Nuo Кулумкол perėjos matoma perėja Голубява (2A).

10 nuotr. Nuo Сред.Кичкидарские ночёвки matoma perėja Голубява (2A).

11 nuotr. Ant perėjos Голубява (2A, 3770m).

12 nuotr. Голубява perėjos rytinė pusė.

13 nuotr. Ant perėjos Грановского (2A, 3800m).

14 nuotr. Грановского perėjos šiaurinė pusė.

Po pietų 14:30 pereiname į kairįjį ledyno kraštą, kur randame nedideles aikšteles ir žemiau statų nužemėjimą. Traversuojame link slėnio centro, kur Адырсу upė išteka iš po ledyno ir kriokliu krenta žemyn. Čia perėję aukščiau krioklio upę, randame nakvynės aikšteles (Местинские нач.) ir už jų aiškų taką žemyn. Apie 15:20 takeliu pradedame leistis žemyn, ir apie 18 valandą jau būname pamėgtoje nakvynės vietoje, šalia gelbėtojų ir alp. stov. Джайлык. Nueita apie 18 km.

Rugpjūčio 16 d.

Leidžiamės link Верх. Баксан gyvenvietės. Pakeliui prie Сулукол-Су upės pasiimam paliktus produktus ir daiktus. Gyvenvietėje nusiperkam maisto. Važiuojam link Азау gyvenvietės su lengva mašina (3 žm.) ir su autobusu (3 žm.). Pakylame keltuvu (100 rub./žm.) dvi pakopas iki stoties Мир. Visą trečiąją pakopą ir dar šiek tiek link Приют 11 nueiname pėsčiomis. Stojame ant lavinės morenos apie 18 val. (žr. 15 nuotr.). Keltuvas veikia nuo 9 iki 17 val., o paskutinė pakopa – tik iki 16 val. Nueita apie 17 km.

Rugpjūčio 17 d.

Keliamės truputį po 2val., o išeiname apie 3:30. Kelias aiškus. Ant Elbruso balno (5200 m) visa grupė užlipa apie 11 val. Vienas grupės dalyvis dėl savijautos nusprendžia nebelipti aukščiau ir pasilieka laukti. Oras geras, vėjo ir debesų nėra. Penkiese V.Elbruso viršų (2A, 5640 m) pasiekiame apie 12 val. (žr. 16 nuotr.). Sugenda fotoaparatas – labai apmaudu. Pradedame leistis žemyn apie 13 val. Į nakvynės vietą neskubėdami sugrįžtame apie 16:30. Dieną lipo apie 100 žmonių. Oro sąlygos puikios. Vakare sugedo vienas iš primusų. Nueita apie 12 km.

Rugpjūčio 18 d.

Keliamės 5:40, išeiname apie 7:50. Einame kietu sniegu lygiagrečiai R.Elbrusui. Ledyną Гарабаши pereiname nesusirišę. Терскол ledyno maždaug viduryje pradedame klimpti. Stojame ir susirišame į du ryšius per visą 50 m virvės ilgį. Kaitina saulė. Tolimesnis mūsų kelias vingiuoja per plyšius. Einame traversu link R.Elbruso papėdėje matomų uolų Приют 4 ir po truputį renkame aukštį. Iš toli matyti Ирик ledynas, suaižytas dideliais plyšiais. Išėjimas prie uolų Приют 4 taip pat suaižytas plyšiais. Plyšiai dideli ir vietomis apsnigti. Kartais sunku suprasti, ar stovim ant plyšio, ar ant ledyno. Apie 12 valandą išeiname ant nedidelės lavinės kilmės uolų salelės Приют 4. Vietos nakvynei užtektų kelioms grupėms. Girdėti vandens čiurlenimas, bet jo nematyti. Nuo čia matomas Ирик ledynas (R kryptis), kuriame plyšiai atrodo jau ne tokie dideli (galbūt dėl didelio atstumo iki jų). Taip pat (Š kryptis) matyti Ачкерьякольский Лавовый Поток (АЛП), tiesiai link jo priėjimas nusėtas įvairaus dydžio plyšiais. Be to aptinkame pėdas, kylančias link АЛП viršaus (4550 m). Kilimas atrodo ne status (per visą ilgį paaukštėja apie 200-400 m), todėl einam link АЛП viršaus. Nuėjus apie pusę matyto kelio prasideda plyšiai, kurių neįmanoma nei peršokti, nei lengvai apeiti. Toliau einame matomomis pėdomis, kol ties vienu plyšiu taką pertraukia didelė kiaurymė! Susirišame ir surandame savąjį plyšio apėjimo variantą. Prie pat АЛП krašto taip pat gilūs ir platūs plyšiais, kurie šiek tiek susiaurėja pačiame АЛП viršuje. Mums pavyksta plyšius apeiti be nuotykių. Užlipimas ant АЛП viršaus ‘gyva’, labai smulkia morena. Viršuje АЛП randame nakvynei tinkamas aikšteles ir tekantį vandenį. Stojame pietauti apie 13:30. Aukštis apie 4450 m. Šis R.Elbruso traverso sudėtingumas pagal ataskaitas yra 2A^*. АЛП morenos apačioje yra ežeras kur gausu aikštelių. Apie 16:00 prie ežero stojame nakvoti. Aukštis apie 3900 m. Ežeras negilus todėl vanduo sąlyginai šiltas. Šalia yra tekantis vanduo. Nueita apie 12 km.

15 nuotr. Ant lavinės morenos žemiau Приют 11.

16 nuotr. Ant viršūnės V.Elbrusas (2A, 5640 m). Labai apmaudu, bet sugedo fotoaparatas.

Rugpjūčio 19 d.

Keliamės prieš 6, išeiname apie 8 val. Ledyną prieiname per 1 ėjimo valandą. Plyšiai tik prie АЛП krašto yra dideli ir atviri, toliau uždengti ir lengvai perlipami. Viskas sušalę. Einame per ledyną ryšiuose link uolų, kurios pagal azimutą yra vienoje linijoje su АЛП. Pradžioje prieiname vienišas uolas ledyne, šalia jų (ėjimo krypties dešinėje pusėje) matomos uolos, ant kurių yra Ирикчат perėjos balnas. Judame šių uolų ketera link mažos viršūnėlės. Šios viršūnėlės R šlaitas krenta žemyn į ledyną. Iš čia apžvelgiame R. Elbruso pusėje nusidriekusius ledo laukus bei vienišą uolinį Калицкого “piką”. Nusileidžiame ant Ирикчат perėjos (1Б, 3643 m) apie 9:30. Čia randame grupės iš Volgogrado m. paliktą raštelį. Perėja tai apie 100 m pločio moreninis laukas. Čia yra aikštelės palapinėms, bet vandens nėra, tik ledas ir sniegas. Ji sudėtinga nusileidimu ant ledyno, kurį mes apėjome moreniniu šlaitu. Nuo perėjos leistis pradedame apie 10 valandą. Nusileidimas paprastas: morenoje esančiu takeliu. Ši perėja dažnai lankoma todėl, kad šiame slėnyje ir R. Elbruso papėdėje nerenkamas mokestis už apsilankymą Elbruso parke (NVS gyventojams ~3$, o užsieniečiams ~30$). Oras debesuotas, bet nelyja. Atsargai turime vieną dieną, todėl einame neskubėdami. Pasirodo, pasistengus nuo perėjos iki Elbruso gyvenvietės galima nulėkti per 4 valandas. Upių Чат ir Ирик santakoje yra gyvenamas “košas”, nakvynei tinkamos aikštelės, švarus vanduo ir netoliese apie 20-30 m aukščio krioklys. Stojame pietauti. Grįžę iš ganyklos piemenys mus pasikviečia į svečius. Čia užtrunkame iki 17 valandos. Nuo šio “košo”paeiname dar apie 30 min. ir stojame nakvynei tam tinkančioje pievelėje. Šalia – apleistas “košas”, švarus vanduo, malkos. Nueita apie 15 km.

Rugpjūčio 20 d.

Einame link Elbruso gyvenvietės. Apie pietus esame gyvenvietėje. Kuprines paliekame vaikų poilsio stovykloje, ir aplankome Тегенекли gyvenvietėje įkurtą alpinizmo muziejų (už 4 km). Grįžę į vaikų poilsio stovyklą “susikombinuojame” prausimąsi po šiltu dušu. Nakvojame prie stovyklos esančioje pievoje. Nueita 6 km.

Rugpjūčio 21 d.

Keliamės apie 6 val., o 6:30 esame ant kelio. “Gaudome” transportą į Нальчик miestą. Kelionei nuo Эльбрус gyvenvietės iki Нальчик miesto pakanka 100 rub/žm.

Išvados

Grupei pavyko įveikti beveik visą suplanuotą maršrutą. Žygio metu teko atsisakyti dalies perėjų, kurios buvo suplanuotos aklimatizacijai. Galime pasidžiaugti, kad turėdami pakankamai geras oro sąlygas, įkopėme į V. Elbruso viršūnę ir atlikome įdomų R. Elbruso viršūnės traversą. Reikia pripažinti, kad pasirinktų aklimatizacijai Адыр-Су, Адыл-Су slėnių perėjų, kurių aukštis neviršija 4000 m, pilnai nepakako kopiant į aukščiausią Europos viršūnę.