 |
Žygelis į kalėdas
Merkmenys Įvairiausiais keliais iš skirtingų Lietuvos kampelių Merkmenyse susirinko virš 50 žygeivių. Šiemet Kalėdų sutikt žygeiviai keliavo į Merkmenis, pas Gintarą Zavackį į sodybą. Visi džiaugėsi, kad prieš pat Kalėdas pasnigo. Bet naktį prieš žygį stipriai lijo, buvo teigiama temperatūra. Vilniuje ir pietų Lietuvoje sniego nebeliko visai. Žodžiu slidžių nieks neėmė. Išskyrus Tadą, žinoma. Sakė kažkada buvo žygeivis, kuris mėgo keliauti vandeniu pesčiom (eidavo nuo ištakų iki žiočių dugnu). Panašiai ir Tadas, tik jis yra sniego ieškotojas. Ar prašovė jis imdamas slides, papasakosiu vėliau. Stotyje rinkomės 14:20. Traukinys į Turmantą 14:53. Dėka intensyvios agitacijos, į stotį atvyko laisvieji keliautojai, kurie siūlė važiuoti automobiliu ir viliojo žygiu pėsčiomis. Tai buvo Mingailė, Kubas ir Prezidentų šeimyna. Susėdę kas į mašinas, kas į traukinį, išvykome. Merginų su Justu ekipažas greit išnyko horizonte. Mes su Kubu už vairo vaidinome Prezidentinio automobilio eskortavimo tarnybą, važiavome pagarbiai iš paskos. Nemenčinės miškuose sniego nebuvo, įkyriai lašnojo lietus. Iškart už Švenčionių prasidėjo šlabdriba, laukai baltavo. Sustojome vos pravažiavę upelį “Juodina“. Mašinas palikome. Laukuose sniegas, bet linojo. Iki sodybos nusigavome be sunkumų, per pora valandų. Traukininistai jau buvo vietoje, nes jie pagavo autobusą. Taigi, pagrindinė dalis jau buvo vietoje, greitai puolėme daryt dekoracijų. Palaipsniui rinkosi naujos žmonių pajėgos. Laužą, pirtį, stalus, kitus reikmenis jau buvo paruošę iš anksto atvažiavę Adomas, Robertas, Audrius ir kiti. Drauge karpėme, klijavome, lipdėme, kalėme kalėdines snaiges, mandarinus, eglutes, žvakutes ir tt. Papuošę, ėjome į kiemą Kalėdiniam apsivalymui. Sustoje ratu padainavome, uždegėme nuodėmių šakelę. Gintaras pasveikino susirinkusius ir palinkėjo gerų metų. Deginome nuodėmes. Skambėjo pageidavimai, kad žiemą būtų sniego ir kad klubelyje daugėtų porų. Apsiplovę, sėdome valgyti, trumpam nutilo klegesiai ir kliedesiai, nes buvo visi užsiėmę šventu dalyku. Iš kažkur Linutės pamokyti išlindo kalėdai, t.y. senberniai iš gretimo kaimo. Prisitriukšmavę, gavo progos pakirkint jaunas mergeles ir parodyt, kaip patys moka bučiuotis ir kutentis. Iki valios prisivalgę ir tikrai visko nesuvalgę puolėme kurt laužo bei šokt skambant armonikos. Prisislidinėję pagal muziką, garsiai šaukėme senelį, kad dovanas dalintų. Pradžioje visi bučiavo snieguolę. Vėliau buvo rodomi įvairūs triukai, kaip antai šokiai grojant smuikui, bet ne airiški, dūdelė su ugnimi, bet ne iš Kinijos, ir tt. Išsidalinę dovanėles, visi labai džiaugėsi, nes gi o bet tačiau kiekvienam smagu kažką gauti. Vėliau linksmybės buvo sekančios: tupėjimas iki raudonumo pirtyje, prieš tai prisivalgius raudonų vėžių iš Ignalinos ežero, šokimas į eketę mėnulio šviesoje, šokiai pokiai, Justo ir Martyno nemirtingo ir originalaus repertuaro klausymas iki ketvirtos ryto, ir tt. ir tt. Rytą susidėjom manatkes ir iškeliavome. Per naktį vis laikėsi minusas, tai Tadas galėjo kaifuoti su slidėm, kaip ir čiuošdamas pirmą dieną. Gerą uoslę jis turi, bei žino kur paskambit ir pasiklaust, ar yra sniego. Taip ir parkeliavome, visi laimingi, be nuodėmių, bent trumpam. Dėkojam Gintarui, kad priėmė, Jurui, kad organizavo, ir visiem, kas dalyvavo. Andrius 2004 m. gruodžio 26 d. |