 |
Žiemos Sąskrydėlis
Organizuotas kuklus sąskrydėlis nusipelnė tikro vyriško sąskrydžio vardo. Žygeivių susirinko didžiausias pulkas. Oras pasitaikė kaip užsakytas, o apie tiek sniego niekas net svajoti nedrįso. Kas norėjo slidinėti - prisislidinėjo, kas norėjo paklampoti - prisiklampojo, o kam paprasčiausiai po sniegą pasivolioti norėjosi - pusnių irgi užteko. Saulė švietė, sniegas blizgėjo, Aukštaitijos aukštuma kalnais bangavo – ko daugiau doram slidininkui ir reikia. Šeštadienį užsirepečkojom ant Bajoriškių kalno, persliuogėm Anglinio ir Gilužio ežerus. Patamsyje dar kažkur nusidaigojom ir galiausiai stačiu šlaitu, per tankų šabakštyną nusileidom į nuostabiąją Statulevičių sodybą Kvoseliuose. Svetingasis sodybos šeimininkas Vytas laukė mūsų su didžiausiais katilais sriubos ir kaitria pirtim. Apie tokį šiltą sutikimą niekas net nesvajojo. Besikaitindami pirty šiaip taip sulaukėm muzikanto, kuris pas mus net iš Vilniaus vidurnaktį dviračiu atmynė. Kadangi šokiai užsitęsė iki paryčių, tai ryte keltis niekas neskubėjo. Sekmadienį visi ėjom ant Pakalnių piliakalnio. Slidininkai ten sugebėjo net laiptais paslidinėt, o slidėm nuo kalno leistis nedrįstantys išbandė keistąsias “bobiko” pavidalo roges (liaudyje žinomas Felikso vardu). Vyko kuklios, bet atkaklios Felikso prajodinėjimo varžybos. Savaime suprantama, kad ant Felikso septyniese jot sudėtinga, todėl traumų nabuvo išvengta. Gerai, kad visi gyvi likom. Vieni nuo piliakalnio patraukė atgal link sodybos, kiti link Utenos, taip ir išsibarstė šaunusis mūsų būrys tarp kalnų. Atrodo, namus anksčiau ar vėliau pasiekėm visi... |