 |
Žiemos sutiktuvės dviračiais
Žiemos proga Degama suorganizavo žygį dviračiais. Susirinkome penkiese – žygio vadas, Laimis, Laisvė ir aš. Kiek vėliau prisijungė ir Sapnas su savo tviskančiu dviračiu. Pro Laimio kalną plentais Liepkalnio gatve, paskui išsukome, ties lėktuvų pakilimo tako galu perkirtom geležinkelį. Šiek tiek klaidžiojam miško takeliais. Įspūdis slogus. Dvejuose didžiuliuose krateriuose, išraustuose čia numestų kadaise bombų, priversta šiukšlių. Jų kiekis tolygiai didėja. Štai jis – žygio vinis – čigonų taboras. Už kaimelio tvoros pilietis ilgokai stovi susirietęs. Turbūt skraido virš miškų ir klonių. Fotoaparatai spragsi. Keliems su mašiniuku čia atvykusiems klientams tai nelabai patinka, tačiau nusiteikę jie geranoriškai. Pataria per taborą geriau nevažiuoti ir juo labiau nefotkint. Kas gi norės patekt į laikraštį su švirkštu rankose. Patikina, kad galim ir nepravažiuot. Kaimelis įspūdingas. Kitą kartą čia užsukęs tikrai turėsiu slaptą kamerą rankovėj. Pirmas važiavęs Degama sulaukia keleto komercinių pasiūlymų, susijusių su jo dviračiu. Dar kažkas klausia, ko ieškom. O šiaip taboras visai gražus. Lūšnos padažytos ryškiom spalvom. Mėgstamas dalykas čia – sofa prie namo. Taip labai išgarsėjusio policijos posto nematėm. O paskui mes gėrėm arbatą. Dar vėliau šokoladą valgėm. O dar vėliau norėjom užeit į svečius pas šikšnosparnį Panerių tunely, bet jis užsirakinęs duris ir nieko neįleidžia. Žygis pasibaigė, tarkim, Vingio parke. Gražu nebuvo niekur. Vietos industrinės, oras niūrus, o gamta prišiukšlinta. Ar įdomu? Taip. Tomas Šalkus |