 |
Centrinis Pamyras
Į žygį išvažiavom žinodami, kad lengva ir paprasta nebus. Bet žygis viršijo mūsų lūkesčius... Centrinio Pamyro mastelių nepalyginsi nei su Alpėm nei su bet kokiais kitais artimesniais kalnais. Viskas labai dideli: kalnai, ledynai, plyšiai, slėniai, net ir kuprinės. Pačioje žygio pradžioje teko atsisakyti keleto planuotų perėjų, nes supratom, kad nespėsim. Per pirmąjį RGO ledyną ėjom dvigubai ilgiau negu planavom - per 3 dienas praėjom 12km. Ši vasara Tadžikijoj buvo labai karšta, todėl visi ledynai smarkiai aptirpo, visiškai neliko sniego. Lygus ledynas buvo pavirtęs murzinų ir akmenuotų ledo luitų sąvartynu. Šiaip taip prasibrovus per tą ledo labirintą, kelią pastojo Kašal-Ajak perėjos ledokritis. Ši kliūtis pasirodė dar sudėtingesnė. Visą dieną kovojom su plyšiais. Per juos persikėlinėdami panaudojom visą savo fantaziją: darėm ir turėklus, ir perkėlas, net ir švytuokle šokom. Pirmoji perėja (Kašal-Ajak 2A, 4330m) nebuvo itin įspūdinga, bet už jos laukė garsusis Fedčenko ledynas, kurio ilgis viršija visų Pamyro ir net pačių Himalajų ledynų ilgius. Viso Fedčenko išilgai pereiti nepasiryžom, bet mums užteko ir trisdešimties praeitų kilometrų. Gerai, kad bent šis milžinas dar neištirpo ir juo eiti buvo kur kas paprasčiau... Laukite tęsinio. Juras |