 |
Kalnų imitacija
Nusprendėm kalnų kelionų technikos pasimokyt kuo realesnėmis sąlygomis. O kur Vilniuj realesnius kalnus rast jei ne Kalnų parke? Ir susirinko 20 kalnų išsiilgusių žygeivių prie Vilnelės ir Neries santakos į kalnus kopti. Gaila, kad tokioj vietoj greičiau pėsčiųjų, o ne kalnų perėję rasi... Nieko, šlaitai Kalnų parke pakankamai statūs, o sniegas slidus kaip kalnuose. Oro temperatūra nelepino. Kol apraišus apsirišom nagai sugrubt suspėjo. Apraišus kai kas pirmą kartą gyvenome dėjosi, kai kas pirmąkart gyvenime ir ledkirtį rankoj laikė. Net ir patyrusimes kalnų ožiams pirmas kartas buvo. Pirmą kartą teko su ledkirčiu ir katėmis lietuvišku Vilnelės šlaitu repečkotis. Visai gražus kalniečių būrys išėjo. Septyni ryšiai po 2 arba 3 laipinistus. O gražiausia tai, kad daugumoj ryšių po 2 merginas! Mokantys kopt mokė nemokančius, nemokantys mokėsi iš mokančių ir taip gražiai bebendradarbiaujant viršūnę pasiekėm. Kalnas kaip kokioj Šveicarijoj - su kryžium ant viršūnės. Tik kaip ir visada kalnuose teko greit leistis žemyn - kažkur skubantis klubo prezidentas visus nuvarė... Žodžiu, puikiai pasitreniravom. Nuo skarduko diulferiu nusileidom, į statų šlaitą trim taktais lipom, pavojingam šlaite pakaitinę saugą organizavom, radom net ir ledsriegį kur įsukt! Ačiū visiems dalyvavusiems, visiems mokiusiems ir visiems mokiusiesiems. Iki kitų kelionių į kalnus. Juras |