Klampinėjimai

..pusžvarbę 2011.01.12 dieną 17-ką žygeivių Tado Šidiškio priešakį susirinko Vilniaus autobuso stotyje, sėdę į 10val.20min. autobusą judantį į rytus nuo Vilniaus, prie Baltarusijos sienos, Šumsko pusėn, žygeiviai, jaukiai besišnekučiuodami pajudėjo linkui šių apylinkių. /kontrolierei darbingos mat dienos būta//. Tiek ir tepavažiavus, vos ~30min. pasiekėme Šumsko miestelį, išlipome visi priešais Šumsko Šv. arkangelo Mykolo bažnyčią /1789m./., buvusio dominikonų vienuolyno. Didingi josios mūrai nusidriekė mūsų priešakį, o šią istorinę grandį dar papildė ir užtvirtino Tado Šidiškio pasakojimai apie josios atsiradimo istoriją. Čia mūsų gretos pasipildė dar vienu žygeiviu, /mat žygeiviai vison Lietuvon išsibarstę, tad surenkame visus iš po keliaujamų apylinkių/. Nusiteikimas pradėti žygelį miškų pusėn jaučiamas teigiamas ir pakilus, nors žvarbus vėjelis koštelėjo kiaurai susirinkusiuosius, bet jų neišgasdinęs, karts nuo karto visgi įsipaišydavęs draugijon, įsisukdamas kur po skvernu, plikuose laukuose, keliavo drauge. Tad kagi, kam slidės po kojomis, kam batai ant kojų, visi miškan, visi pievom, takais visi :). Miestelis nedidelis. Teko ir parduotuvytėn užbėgti ir keliu beeinant ten esamos kalbos pasiklausyti ir senelė takeliu beeidama tokį būrį pirma pribėgusi užkalbina, visa kalba rusiškai, tad jaučiamasi kaip į ne Lietuviškas platybės atklydus. Bet visa aplink pasirodė išties žavu ir miela. Palipėjus šiek tiek aukštelėliau atsiveria Šumsko panorama su trim kryžiais prieš akį, vaizdas it sumažintas ir suplokštintas Vilniaus trijų kryžių kalnas. Gražu. Gera. Yra kur akį paganyti ir sielą nuraminti tokiose kaimų, persisunkusių ramybe,  vingiuose. Priėjome Šumsko dvarą, čia vadas Tadas Šidiškis mums dar istorijų apie šį poną ir jo valdas atseikėjo, taip istorija atgimsta daug tikroviškiau. Apžiūrėję, apšniukštinėję visas dvaro pakampes, pasišnekučiavome, susišildėme arbata ir linkui Kuosynės piliakalnio miškais pajudėjome. Beeinant dar ir gerais darbais žygeiviai gyventojams atsidėkoja už praeinamus jų mat takus, senai močiutei iš šulinio vandens pasemti neatsisakant. Tad besitakuojant džiūgaudami slidininkai nuo kalnų besileisdami švilpavo, o pėstiesiems kas beliko :) skendėjo ir jie juokų giesmėse sniegą virš savęs kapstydami. Slidininkai suradę pirmajį aukštą kalnelį, ne vieną kartą pirmyn atgal, pirmyn atgal..migravo, kolei pėstieji jųjų takais juos prisivijo. Vėlei arbata susišildę ir besidalindami pirmaisiais žygelio įspūdžiais, pajudėjome linkui Kuosynės piliakalnio, pagal jūros lygį - viena iš aukščiausių vietų Lietuvoje. Tad kagi, įkvėpėme oro, kad Lietuviškose aukštumose jojo nepritrūktų ir į kovą su kopimu, bet pirma... miškais takus beminant pėstiesiems dar kelis žingsnius kelio išmint...patyrę slidininkai išties nemažai darbo turėjo, begelbstint sniegklumpakojukus /pėsčiuosius/..o čia tai juo tatai būtą..slidininkai virš, pėstieji po...sniegu...išbandė pėstieji viską- meditaciją, susikaupimo, paukščio techniką, visgi ne visada pavyksią išbūti virš sniegynų kaip plunksnelei..grimstant gilyn prarandamos jėgos, bet ne viltis ir šypsenos į tolimesnius takus. Čia pavargę susėdom prie laužo, susišildę, aptirpę, pavalgę, sniego arbatos išgėrę,  pasidalinę Vaido iš vakaro virta kopūstiene patraukėme toliais. Gražūs raminantys vaizdai pievomis driekiasi..jauku taip vidinėje, šilta.. prieš akis Kuosynės geomorfologinio draustinio grožybės taip veria maloniai akis..taupome jėgas didžiosios kuosynės piliakalniui- 283m. virš jūros lygio. Bekopiant oro nestigo, malonios aukštumos atsivėrė josios viršūnėje, medžiais apaugusios, bet galybė jaučiama po mumis. O mat Tado Šidiškio pasakojimu, ankčiau kai medžiai mat dar tik stiebės aukštyn, buvo galima 25km. aplink apžvelgti nuo šio piliakalnio ir sostinę net apregėti, tik apaugus galingasiais medžiais, mums to padaryt nebeišeina..o dvasią šią pajusti užsimanęs vienas iš žygeivių dar medin užsiropštė šias aukštumas apžvelgti, tik dieną apniukusią sostinės visgi išvyst tą kart nepavykę..čia Lietuviška 'gira' pasisotinę, dainas savo gimtųjų šaknų uždainavę, žygeiviai patraukė toliau, linkui Kenos miestelio, traukiniais namolių judėti..temsta...o prieš akį kaip 7km. taip 7km...pagal šiuolaikinę techniką..ji pradeda neraminti..mat ko tais žvarbu..į pirmą traukinį pavėlavome, norisi į kitą suspėti. Stabtelėjome, pasidalinome dar neišblėsusiomis šypsenomis, vėstelėjusia arbata ir griežtu žodeliu žygeiviams nuo vado Tado Šidiškio jogis niekas iš esančiųjų ciklopų nepasiėmė.tad taip tamsuoliškai šviečiant tamsoje patraukėme keleliais toliau..kas po du..ka po kelis..kas jau į save nugrimzdę, bet vis dar su šypsenomis.. Iki Kenos 3km., džiaugias širdis, kojos trokšta ramybės, rankos- šilumos, pailsusi siela taikos į naktį. Gera vidinėje. Žygeiviai trim komandom taip natūraliai pasiskirstė: SPARTUKAI, PASPARTUKAI IR IŠSISPARTUKAI. Spartukai per savo spartų žingsnelį ženklą -Geležinkelio stotis 1km.- pražiopsoję, dar išspartino papildomai 7km., bėgdami linkui kito miestelio jog spėtai į tą patį traukinį, /nežinia kaip būtų be šiuolaikinės technikos- telefonų, gal dar ir dabar mielai besišnekučiuojant jie tebespartuotų/. Likusios susitiko stotį, vieni vienais keliais, kiti kitais ją radę, šoko traukinin ir nerimastingai žvilgčiojo pro langus sustojus kiton stotelėn..ar spėję mūsiškiai SPARTUKAI...ir kaip regėt, visi suspėję, susibūrėme vienam vagonėlį. Kaip jame paaiškėjo, vis dar ne visi žygeiviai žino jog traukinį bilietėlį perkant brangiau +5lt. Tad nepamirškite, jei galima ir jums taip patogiau, jį įsigyti traukinių stoty!!!  Tik šį kart gera kontrolierė, bilietuką išmušo be papildomo mokesčio. Ir Lietuvoje Lietuviškai susišnekėti galima!!! Tad įveikta 20km./+7km. smaguriškai visi parvykome sostinėn, išlipę iš traukinio visi krūvon susibėgę -Ciku caku- dainele, dienai paskutiniu akordu suskambėjome ir visi savais keliais sau ramios, šiltos, jaukios vietos ieškoti.. Žygelis buvo išties jaukus ir išsipildęs. Ačiū visiems buvusiems, nes nuotaiką kūrėme visi drauge. Tad iki sekančių išsipildymų. .