 |
Bejodant pūgą, kurios nebuvo..
Žmonės prie kompiuterių žadėjo pūgą, patarinėjo kaip elgtis, kaip užvesti variklį ir daug kitų nereikalingų dalykų, o mes išėjom ir parėjom pūgos nesutikę. Keliavom po nuostabiai žvaigždėtu dangumi, ieškodami kvartalinių linijų ir jų nerasdami, sutikdami daugybę žvėrių pėdsakų, kurie vis byloja, kad nesame vieni ir mums turi rūpėti mūsų pačių būtis miške. Nustebino Linkmenų parduotuvės šiluma, slindanti ne tik iš elektrinių pūteklių, bet ir nuoširdaus pardavėjos, kurios vardo taip ir nesužinojom, bendravimo. Ir tas paprastas geras žmonių "labas vakaras" užėjus į parduotuvę - juk visi mes kaimynai. Sekmadienį vėl krikštavom risdamiesi per nacionalinio parko kalvas, ne visuomet sėkmingai, bet nuo to tik smagiau.. Gintarė paliko mus dėl pėdsakų. Aš pabandžiau sukelti laviną Puziniškyje ir taip keistokai tepavyko. Galiausiai sniegas mane pagavo, kai leidžiantis nuo Puziniškio ąžuolo kažkur prasmego tiek slidės tiek kojos. Palūšė pasitiko ant senosios valtinės prikaltu šūkiu "gero vėjo" lietuvių ir rusų kalbomis, gal geras vėjas parpūs turistus iš Maskvos, nebesirodančius čia jau bent dvidešimtmetį? Galiausiai skubėjome į užeigą, kurios viduryje tarsi išvirtę žarnokai žiojėjo skylė, kur dar pernai sedėjome priešais spragsintį židinį. Na ir alaus kaušo nieks čia nebepasiūlė. Sutemos mus parginė plieno takais į miestą, kad kitą savaitgalį vėl grįžtumėm ir slidėmis žymėtumėm taip laikinus mūsų kelius.. rips The Doors - Riders on the storm |