Žvaigždėtoj vasaros nakty Žvaigždėtoj vasaros nakty Išskleidęs parašiutą Tu nusileidai pušyne Žaliam žaliam , kaip rūta. O išdavikė drebulė Tą naktį nemiegojo Ji viską matė, girdėjo Ir priešui pasakojo. Tu dar turėjai šovinių, Galėjai dar kovoti, O paskutinę kulipką Lietuvai paaukoti. Ir viena kart pavasarį Tu vėl atjosi drąsiai. O mylimas, pavasarį, Manęs jau neberasi. Sustabdęs juodbėrį staiga Į žemę pažiūrėsi Ir žemė taps žiedais marga - Aš diemedžiu žydėsiu.