Ten kur šlama pakelės beržynai

Ten kur šlama pakelės beržynai,
Kur vingiuoja Nemuno vaga,
Ten ir mūsų mylima tėvynė,
Ten per amžius buvo Lietuva.

Mažas būdams, kūdikiu bėgiodams
Po žaliuosius tėviškės laukus,
Aš užaugęs niekad negalvojau,
Kad Tėvynė manęs pasiges.

Vėjas ūžia, propeleriai gaudžia,
Eskadrilė pakyla aukštai.
Žydros akys sužiba padangėj,
Sudie žeme ir gimti laukai.

Aš nuskrisiu į gimtą sodybą,
Kur gyvena močiutė sena,
Ir apsuksiu žiaurią mirties kilpą,
Lai pamato ir mano mylima.

Žūsta vadai, žūsta generolai,
Juos palydi orkestrų garsai.
O kai žūsta mylimas lietuvis,
Jam suskamba lakštučių balsai.