Giedu dainelę

Giedu dainelę, savo giesmelę
Apie rūpesčius, vargelius.
Lietuvos krašto, ne tai iš rašto,
Giedu senųjų žodelius.

Kalnai ant kalnų, o ant tų kalnų
Kalnai ir maži kalneliai.
Tenai Lietuva per amžius buvo
Kaip sako mūsų seneliai.

Ten miškai snaudė, ten miškas gaudė
Kasdien lietuviai iš seno.
Ūžė braškėjo,medžiai nuo vėjo,
Ten, kur lietuviai gyveno.

Ant piliakalnių, ant smėliakalnių
Ąžuolai šventi kerojo.
Ir tie dievaičiai, kuriuos žemaičiai,
Kuriuos lietuviai turėjo.

Ir plati buvo tada Lietuva,
Daug ana žemių įgijo.
Žmonės laimingi, buvo turtingi,
Niekas nebuvo vergijas.

Kalnai ant kalnų, o ant tų kalnų
Kalnai ir maži kalneliai.
Tenai Lietuva per amžius buvo
Kaip sako mūsų senoliai.