Plaukimas muse

Šiltą šeštadienio rytą susirinko 26 žygeiviai. Musė mus pasitiko pakilusiu vandeniu ir žadėjo puikų plaukimą. Iš starto vietos pajudėjo 12 plastikinių baidarių ir labai puikiai atrodantis trivietis taimenis. Iki pietų plaukimas buvo labai sklandus. Gausu užvartų, linksmas plaukimas, niekas neapsiverčia:) Sustojome pietauti po plačiašake egle. Džiovinantis ir šildantis lauželis, žygeiviška arbata iš drumzlino upės vandens. Startavo popietinis plaukimas - prasidėjo linksmybės. Už šimto metrų sutikome merginų baidarę, kuri paspausta po medžiais laukė pagalbos, o merginos sedi ant kranto ir dainuoja. Sekantis skendo taimenis, kuris prarado viena iš trijų irklų :D Po to sekė dar keletas mažesnių, didesnių apsivertimų. Sausos parplaukė tik kokios 4-5 baidarės. Taimenio kelionė baigės įveikus 2/3 kelionės, po antrojo overkilio ir antro prarasto irklo. Tradiciškai žygis baigės prie Bumelių sodybos tiltuko. Viena baidarė finišavo be žmonių. Stovim ant tiltuko ir žiūrim – parplaukia Tadas šidiškis vienas baidarėje ir priekyje jo tuščia baidarė pilna vandens ir be keleivių :) Pasirodo baidarė keleivius pametė likus 100 metrų iki finišo. :) Taigi kas anksčiau kas vėliau, bet tikslą apsiekė visos baidarės. Musės vandens lygis buvo tikrai aukštas ir plaukimas manau visiem suteikė labai daug adrenalino. Vėliau buvo tradicinis laužas, skani arbata ir daug įvairiausiu pokalbių.

P.S. Norėčiau pasakyti keletą gerų žodžių apie baidarių nuomą užsiimantį Povilą www.upiu-labirintas.lt Jis prieš mums išplaukiant paskelbė akciją. Baidarės ekipažas, kuris surinks ir parplukdys daugiausiai šiukšlių, bus atleistas nuo nuomos mokesčio. Taigi žygeiviai tikrai pasistengė ir buvo parplukdyta labai daug šiukšlių, kurios vos tilpo į tris baidares. Kadangi visi rinko labai intensyviai, tai draugiškai pasitarę prizą padalijome dviems baidarėms :) Manau, kad šita akcija labai puikus pavyzdys, kaip galima sumažinti nuostabių upelių taršą.

Sekmadieni ryte išmiegoję bei pavalgę pusryčius išsiruošėme į Čiobiškį. Padėkoję šeimininkams už svetingumą bei sudainavę tradicinį Ciku Caku, kas mašinom, kas pėsčiomis iškeliavome. Turėjome apžiūrėti olą susidariusią smiltainio uolienoje. Žemėlapyje ji nepažymėta, tad labai mažai kam žinoma. Bet ir gerai, nes Rynos (upė, kurios skardyje ir yra ši ola) slėnio nepalyginsi su Muse, eidami nematėme nei vienos šiukšlelės. Ryna patvinusi ir labai gražiai vingiuoja gilaus slėnio apačioje. Ola nedidelė, tačiau labai įspūdinga. Didžiausias aukštis apie 1,5 m, tad atsistoti joje neišeina. Įdomiausia buvo palandžioti jos tuneliais, kurie tęsiasi apie 15 m į olos vidų. Ten belandžiojant iškilo klausimas ar ilgai šis gamtos stebuklas atlaikys, nes smiltainis labai trapus ir pakrapščius byra kaip įprastas smėlis. Apžiūrėję olą, visi patraukėme namo.