Laipiojančius dirbtinėmis uolomis traukia yrantys pastatai

2002.04.27

"Lietuvos rytas" "Sostinė", 2002 balandžio mėn.

Laipiojančius dirbtinėmis uolomis traukia yrantys pastatai

Lina Kazokaitytė

“Kaip vieniems patinka žvejoti, taip mums patinka laipioti. Lietuvoje juk nėra kalnų, todėl laipiojame dirbtinėmis uolomis”, - taip apie savo netradicinį pomėgį kalbėjo Vilniaus universiteto Žygeivių klubo prezidentė Laura Jorudaitė.

Dirbtinėmis uolomis studentė laipioja antrus metus.

Žygeiviai kasmet organizuoja ir laipiojimo dirbtinėmis uolomis varžybas. Neseniai organizuotose draugiškose varžybose dalyvavo ir L.Jorudaitė. Ji užėmė trečiąją vietą.

Tokių netradicinio sporto – stendinio laipiojimo – gerbėjų nėra daug. Visi vieni kitus pažįsta. Daugiausia tai – Žygeivių klubo nariai.

Įrengtos trys sporto salės

Dirbtinė uola – specialiai laipioti skirta iš lentų sukalta siena. Ji būna aštuonių ir daugiau metrų aukščio.

Sienoje išgręžiamos skylės, priveržiami kybiai, iš išorės primenantys nedidelius akmenis.

Tokios dirbtinės uolos Vilniuje yra įrengtos trijose sporto salėse.

Netradicinio sporto gerbėjai keturis kartus per savaitę treniruojasi Saulėtekio alėjoje esančioji Vilniaus universiteto, Lietuvos mokslų akademijos ir įmonei “Aukštuminė statyba” priklausančiose salėse.

Norėtų lipti senais pastatais

Laipiojantieji dirbtinėmis uolomis juokauja, kad dirbtinių uolų mieste yra kur kas daugiau.

“Pamatau senamiestyje kokį restauruojamą pastatą, pamanau, kad būtų neblogai apirusia siena lipti.

Tokių pastatų Vilniuje daug. Tai tarsi natūralios uolos”, - sakė Žygeivių klubo prezidentė.

Merginos – aktyvesnės

Visi Lietuvos stendinio laipiojimo gerbėjai susitinka tiktai varžybose.

Varžybų nugalėtojais tampa du sportininkai – mergina ir vaikinas. Laimi tas, kuris pasiekia sienos viršų.

Šį balandį organizuotose varžybose dalyvavo daugiau merginų nei vaikinų. Rungėsi 8 merginos ir 5 vaikinai.

Kiekvienas tokių varžybų dalyvis privalo turėti asmeninė laipiojimo įrangą – aprangą, laipiojimo batus, apatinius apraišus.

Atrankinėse varžybose dalyviams reikia įveikti teisėjų pažymėtas trasas dirbtinėje uoloje – sienoje.

Susumavus rezultatus, užlipę visais maršrutais trečdalis vyrų ir moterų patenka į finalą.

Finalo dalyviams reikia įveikti jau sudėtingesnius maršrutus.

Mokosi iš breiko šokėjų

Kai kurie šio sporto gerbėjai turi daugiau galimybių laimėti.

“Kuo mažiau sveri, kuo tvirtesni pirštai, kuo aukštesnis – tuo geriau lipti. Tiesa aukštesniems blogai, jei kybiai priveržti vienas arti kito.

Tuomet reikia išsilaikyti susirietus. Žinoma, reikia ir tvirtų nervų”, - pasakojo L.Jorudaitė.

Patyrę sportininkai formą palaiko specialiais pratimais.

“Geriausias mūsų laipiotojas atlieka breiko šokėjų pratimus.

Taip stiprinami juosmens raumenys.

Kuo stipresni šie raumenys, tuo lengviau išlaikyti pusiausvyrą”, - sakė Žygeivių klubo prezidentė.